Trys ketvirtadaliai (75 proc.) po Seimo rinkimų pirmojo turo apklaustų gyventojų neigiamai įvertintų naujosios valdžios pastangas atsisakyti energetinės nepriklausomybės politikos. Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustųjų mano, kad valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą.
„Tyrimas parodė, kad strateginių energetikos projektų tęstinumui pritaria visų amžiaus grupių respondentai, tačiau didesnį palaikymą išreiškė jaunesnio amžiaus respondentai (18-25 m.), taip pat didesnes pajamas ir vadovaujamas pozicijas užimantys asmenys. Taigi apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad visuomenė nepalaikytų bandymų stabdyti strateginius energetikos projektus.“, - tyrimo rezultatus komentavo „Spinter tyrimai“ direktorius sociologas Ignas Zokas.
Tyrimo duomenimis, jei naujoji Vyriausybė sustabdytų strateginius energetikos projektus, Lietuva išliktų itin priklausoma nuo Rusijos energetinių šaltinių - šią grėsmę įžvelgė 37 proc. apklaustųjų.
Kita didžiausia grėsme buvo įvardinta negauta ekonominė nauda, kurią atneštų energetikos objektų statyba (21 proc. apklaustųjų).
Paprašyti įvardinti, kuriuos energetikos projektus Lietuvai įgyvendinti yra svarbiausia, gyventojai dažniausiai įvardijo suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje (33 proc.), taip pat elektros jungtį su Švedija „NordBalt“ (26 proc.). 29 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad visi šiuo metu vykdomi projektai yra vienodai svarbūs.
Daugumos gyventojų nuomone, ateinanti Vyriausybė turėtų susitelkti į elektros energetikos klausimus - 36 proc. respondentų mano, kad Lietuva privalo elektros energetikos sistemą sujungti su Vakarų Europos energetikos tinklais, o 30 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turi užsitikrinti savus bazinius elektros pajėgumus.
