Šių metų pradžioje pristatėte tyrimą, kuriame įvertinote Lietuvos energetinio saugumo lygį. Koks šalies energetinio saugumo lygis yra šiuo metu?
Šiame tyrime pirmą kartą kompleksiškai buvo vertinama ne tik techninė ir ekonominė Lietuvos energetikos situacija, bet kartu buvo atsižvelgiama ir į geopolitinius bei sociopolitinius veiksnius. Matuojant energetinio saugumo lygį įvertinamas ne tik energijos tiekimo nutraukimo bet ir energijos kainų padidėjimo grėsmė. Jau pirmasis tyrimo etapas parodė, kad bendras Lietuvos energetinis saugumo lygis yra gana žemas.
Naudojant energetinio saugumo lygiui apibūdinti tris būsenas – normalią, prieškritinę ir kritinę – Lietuvos energetinio saugumo lygį galima priskirti prieškritinei būsenai. Taikant tikslesnę, pvz. 100 balų skalę, Lietuvos energetinio saugumo lygis šiuo metu tesiekia apie 45 balus.
Ar galima palyginti Lietuvos energetinio saugumo lygį su kitomis šalimis?
Nedaug šalių viešai skelbia išsamius energetinio saugumo lygio vertinimus, todėl palyginimui tenka atlikti savus skaičiavimus. Labai detalius energetinio saugumo tyrimus atlieka JAV komercijos rūmų 21-jo šimtmečio energetikos tyrimo institutas, kuris skelbia JAV energetinio saugumo lygio rodiklius nuo 1970 metų. Pagal šiuos vertinimus šiuo metu JAV rizika dėl energetinio saugumo yra viena didžiausių nuo tyrimų skaičiavimo pradžios. Vis dėlto saugumo lygis siekia apie 60 balų šimtabalėje sistemoje.
Šio instituto ekspertai įvertino 75 pasaulio šalių energetinį saugumą. Gaila, kad Lietuva nepateko į šį sąrašą. Žemiausią energetinio saugumo lygį Europoje turi tokios šalys kaip Bulgarija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija. Mūsų skaičiavimais Lietuvos energetinio saugumo lygis yra panašus į šių šalių energetinio saugumo lygį. Atskiruose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, gamtinių dujų, mes turime vieną iš blogiausių situacijų visoje Europos Sąjungoje.
Kaip siūlote gerinti Lietuvos energetinio saugumo lygį?
Likti tokioje būsenoje, kokioje esame dabar, yra neatsakinga. Situaciją būtų galima palyginti su gyvenimu neapdraustame name arba važiavimu automobiliu, kuriame nėra saugos diržų ar saugos pagalvių. Žinoma, gyventi neapdraustame name ar pirkti automobilį be saugos sistemų yra kiek pigiau, tačiau ką daryti atsitikus avarijai ar kitai nelaimei?
Panašiai yra ir su energetika. Šiandien importuojame, daugiausia iš Rusijos, apie 70 proc. elektros energijos mokėdami po 14–15 ct/kwh., kai Lietuvoje pagaminta elektra yra dvigubai brangesnė. Tai nulemia labai aukšta rusiškų dujų kaina Lietuvai, kurios neturime jokių galimybių pakeisti.
Taigi, ar galime jaustis energetiškai saugūs? Tikrai – ne.
Nesenas įvykis, kai buvo drastiškai sumažintas elektros importas iš Rusijos, privertė visus sunerimti, nes didmeninė elektros kaina biržoje pašoko trigubai. Laimei, importo sutrikimas buvo trumpalaikis. Vartotojai to nepajuto, nes jie elektros energiją perka mažmeninėje elektros rinkoje, kur kainą už elektrą nustato visuomeninis reguliuotojas.
Tuo tarpu rinkos dalyvių nuostoliai buvo akivaizdūs. Be to, „Lietuvos energija“ greitai sureagavo į incidentą ir maksimaliai padidino gamybos pajėgumą. Lietuvos elektrinėje po incidento veikė 3 blokai, bendri šalies gamybos pajėgumai piko valandomis siekė iki 850 megavatų o bendras šalies suvartojimas buvo 1300 megavatų.
Jau vien šis įvykis parodė, kad turėtume siekti galimybės prisijungti prie kontinentinės Europos elektros sistemos per Lenkijos jungtį, o ypač mums svarbi elektros linija su Švedija, kuri leistų realiai į integruotis Šiaurės šalių elektros rinką. Jeigu prisiminsime, kad šie projektai remiami ir ES struktūrinių fondų lėšomis, tai jų atsisakymas būtų nedovanotina klaida.
Nežiūrint visų pastangų sumažinti gamtinių dujų vartojimą, suvartojamų dujų procentas Lietuvos energijos gamyboje yra gana aukštas. Ši kuro rūšis Lietuvai išliks labai svarbi ir ateityje. Neturėdami dujų tiekimo alternatyvos, ir toliau liekame priklausomi nuo „Gazprom“ diktuojamų sąlygų.
Suskystintų gamtinių dujų terminalas sustabdytų dujų kainų kilimą – bent jau dujų rinkos kainų lygmenyje.
Seimo rinkimus laimėjusios politinės jėgos kvestionuoja strateginių projektų tęstinumą – politikams kyla abejonių dėl Visagino AE, Gamtinių dujų terminalo projektų. Kaip vertintumėte faktą, jei būtų apsispręsta šių projektų nevykdyti?
Reali situacija yra tokia, kad , nors ir maksimaliai bus panaudoti atsinaujinantys ir vietiniai energijos šaltiniai, Lietuvai vis tiek dar reikės gaminti tam tikrą bazinės konkurencingos elektros dalį. Realiai turime kelias alternatyvas: elektros importą, atominę elektrinę, anglimis arba vėlgi dujomis kūrenamas elektrines Šiuos projektus ir reikia lyginti, visapusiškai pasveriant visus pliusus ir minusus, kadangi visi šie variantai turi savų teigiamų ir neigiamų pusių.
Elektros importas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų žemesnį energetinio saugumo lygį ir turėtų būti kompensuojamas kitomis priemonėmis. Taigi, energetinio saugumo prasme patraukliausia būtų atominė elektrinė.
