Dar spalio mėnesį tyrėjai iš JAV sudarydami Aplinkos gerovės indeksą iš 132 pasaulio valstybių geriausiai miškus prižiūrinčia valstybe paskelbė Lietuvą. Antroje vietoje pagal Aplinkos gerovės indeksą atsidūrė kaimyninė Latvija, trečioje – Norvegija. Estija įrašyta tik 54-uoju numeriu.
Didėjantys plotai naikina biologinę įvairovę
Pasak gamtosaugininko, miško teritorija per 15 metų išsiplėtė, o miško žemės paskirtis nebuvo pakeista. „Šiuo metu džiaugiamasi, kad Lietuvos miškingumas didėja, tačiau ranka numojama į tai, jog iškertami brandūs miškai“, - sakė A. Knystautas.
Jo manymu, jaunuolynas brandaus miško neatstos dar ilgus metus. „Ką bekalbėti apie poveikį biologinei įvairovei? Tai didžiulis smūgis į paširdžius“, - tikino A. Knystautas. Jis tikino, kad Jeilio mokslininkų pripažinimas tėra tik statistika paremta propaganda. Generalinė miškų urėdija pripažino, kad brandūs miškai teikia milžinišką finansinę naudą. „Brandus miškas – brangiausias. Jį galima kirsti plynais kirtimais ir realizuoti pagamintą miško produkciją“, - sakė Generalinės miškų urėdijos atstovė spaudai Lina Sindaraitė.
Anot jos, pigiausiai kainuoja kirtavietės, nes jas reikia apželdinti, pasirūpinti želdinių priežiūra ir apsauga, atlikti daug kitų darbų tam, kad miškas užaugtų. Kerta vertingą, sodina – pigų?
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, bendra visų rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio.
Per 2010 metus Lietuvos miškuose iškirsta 7,4 mln. kub. m medienos, t. y. 30 proc. daugiau nei 2009 m. Pagal Miškų įstatymą iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po kirtaviečių atsiradimo. Valstybiniuose miškuose 2008-2011 m. miško atkūrimo apimtys sudarė po 8,7-9,5 tūkst. ha kasmet. Kaip tikino judėjimo „Už gamtą“ vadovas, informacija apie miškų būklę ir skaičiai, kuriuos turi Jeilio universiteto mokslininkai, yra pateikti pačios Lietuvos, o ne surinkti mokslininkų. „Generalinės miškų urėdijos pateikti duomenys reiškia, kad statistiškai miškų plotai auga, o statistinių miškų kertama vis mažiau. Man peršasi tik viena išvada - kad tie tariamai besiplečiantys miškai yra tik pirmuosius metus skaičiuojantis menkavertis jaunuolynas.“
Kadangi iškertami patys geriausi medynai, Lietuvos miškų vertė sparčiu tempu blogėja. Žinoma, rezervatai, kurie sudaro vos 1 proc. visų miškų, neliečiami.
Šiuo metu Lietuvoje iškertama 7 mln. kub. m medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. kub. m medienos, t. y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio.
Anot A. Knystauto, teiginys, kad miškų plotas padidėjęs, tėra Generalinės urėdijos melas. „Taip, miškingos žemės plotas išaugo tais keliais procentais, tik bėda, kad ten auga vos pusę metro siekiančios pušelės. Taigi, akiplėšiška teigti, kad tai yra miškas“, - piktinosi gamtosaugininkas.
Privatūs miškai - nekontroliuojami Kaip pastebėjo gamtos mylėtojas, tikrųjų miškų, brandžių medynų teritorijų, kitaip dar vadinamų sengirių, jau neliko. „Tokie medžiai ypač aktyviai kertami privačiuose miškuose. Ten nėra jokios kontrolės – gauni miškotvarkos planą ir kerti“, - sakė A. Knystautas.
Gamtosaugininkai į tai kištis negali - juk nestovės privačiuose miškuose prie kiekvieno medžio ir nenurodinės, kad štai šis medis yra labai vertingas gamtai, o ana miško dalis saugo didelę ir svarbią biologinę įvairovę.
Vis dėlto ne viską reiktų piešti tamsiomis spalvomis. „Pastebiu, kad yra ir pozityvių permainų valstybiniuose miškuose“, - teigė A. Knystautas. Tačiau lengva ranka priimti JAV mokslininkų išvadas ir džiaugtis, kad Lietuva geriausiai prižiūri miškus, anot jo, yra mažų mažiausiai juokinga.
Tai, kad miškas turi neįkainojamą vertę biologinei įvairovei, teigė ir Generalinės miškų urėdija. „Miškas yra ypatingas Lietuvos turtas, turintis didžiulę ekonominę, ekologinę bei socialinę vertę“, - sakė L. Sindaraitė. Anot jos, miškams grėsmę kelia ne tik kasmetiniai škvalai, bet ir pinigų ištroškę verslininkai.
