Valstybių vadovams bus pateikti keli jo variantai: pirmasis, parengtas Europos Komisijos ir pristatytas Europos Parlamentui 2011 m. birželio mėnesį, kuriam su išlygomis galėtų pritarti ir Europos Parlamentas, ir antrasis variantas, parengtas ES Tarybos pirmininko Hermano von Rompuy, kuris yra 75 milijardais eurų mažesnis nei pirmasis. Šis pastarasis numato visų ES daugiamečio biudžeto skyrių „apkarpymą“. Tikimasi, kad šiam projektui pritars dauguma – šešiolika–septyniolika iš 27 – ES valstybių narių.
Lietuvai šiame susitikime turėtų atstovauti Prezidentė D. Grybauskaitė. ES institucijos ir valstybės narės žino, kad Lietuva 2014-2020 m. turi tris prioritetus: ES Sanglaudos politikos finansavimą (parama iš ES struktūrinių fondų), paramą ūkininkams (ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas) ir tolesnį Ignalinos atominės jėgainės uždarymo finansavimą.
Lietuvai jau kuris laikas siunčiamas signalas, kad trijų dovanų per vieną naktį Lietuva tikrai negaus, teksią pasirinkti vieną. H. von Rompuy 2014-2020 m. biudžeto projekte Ignalinos uždarymo finansavimui siūloma skirti vos 210 mln. eurų vietoj reikalingų 700-800 milijonų. Latvijai siūloma pasirinkti: arba didesnė parama ūkininkams, arba didesnė parama iš ES struktūrinių fondų infrastruktūros ir pan. projektams.
Nelengva vakarienė laukia ES valstybių lyderių. Kas po jos išeis sotus ir patenkintas, o kas nelaimingas, matysime. Tačiau tikimasi, kad susitarimą pavyks pasiekti, ir tas susitarimas bus toks, kad jam galės pritarti ir Europos Parlamentas, kuris visomis turimomis priemonėmis ragina nemažinti ES biudžeto, kuris jau pagal Europos Komisijos pasiūlymą yra 20 milijardų eurų mažesnis nei 2007-2013 m. daugiametis biudžetas.
Europos Parlamentas laikosi vieningai: ES biudžeto mažinimas iš krizės išbristi nepadės. Nes ES biudžetas – tai ne Briuseliui ar Strasbūrui reikalingas biudžetas. ES biudžetas – tai ES politikai finansuoti visose gyvenimo srityse reikalingas ir būtinas biudžetas, be kurio ES nepasieks užsibrėžtų tikslų – ūkio augimo ir darbo vietų kūrimo, taip pat nepasieks ir svarbiausio tikslo – ES konkurencingumo didinimo pasaulyje, užleis savo pozicijas, kurias atgauti bus nepalyginamai sunkiau.
Pagaliau, ES negali atsisakyti savo pamatinio principo – solidarumo, paramos toms valstybėms, kurioms būtina padėti siekiant tolygaus ir tvaraus ne tik jų, bet visos ES ekonomikos augimo.
Konkreti mažinimo išraiška suduos skaudų smūgį visoms iš ES biudžeto finansuojamos sritims. Pavyzdžiui, ES Tarybos pirmininko siūlymas 9 milijardais eurų 2014-2020 m. sumažinti finansavimą Erasmus programai bus skausmingas visiems universitetams, lygiai kaip ir siūlymas 25 milijardais eurų sumažinti finansavimą ES žemės ūkio politikai atsilieps ES ūkininkams, nors Baltijos valstybių ūkininkams žadama padidinti tiesiogines išmokas, paliekant jas mažiausias visoje ES ir per būsimuosius septynerius metus.
Šiandien, kai rašau šį komentarą, karšta diskusija vyksta Europos Parlamento plenarinės sesijos posėdyje. Europos Parlamentas ragina ir ES pirmininkaujančio Kipro atstovus, ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelį Barroso, ir EP pirmininką Martiną Schulzą, kurie visi dalyvaus vakarienėje Briuselyje.
Susitarimui pasiekti vadovams numatytos dvi dienos, lapkričio 22-23 d., bet tai nebus daugiamečio ES biudžeto tvirtinimo proceso pabaiga, nes po to savo žodį tars Europos Parlamentas – vienintelė ES institucija, kurioje dirba ES valstybių narių piliečių išrinkti atstovai. Be Europos Parlamento daugumos pritarimo susitarimo nebus.
Baigdama priminsiu, kad 2012 m. ES biudžetas – 147,2 milijardai eurų. Padauginę šį skaičių iš septynių galite įsivaizduoti, kokios apimties būtų septynerių metų ES biudžetas. ES parama Lietuvai 2007-2013 m. yra 36 milijardai litų.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė
