„Jeigu įsiskaitytume atidžiau į pačią išvadą, tai jinai, manau, kaip tik pagrindžia, kodėl mūsų veiksmai yra visiškai logiški ir nuoseklūs turėti terminalą jau 2014 m. pabaigoje, nes ta studija nubrėžia galimybę turėti regioninį terminalą apie 2030 metus. Tai mes tiek laiko tikrai neturime ir toliau gyventi su monopolistiniais „Gazprom“ dujų tiekimais ir galimybėmis diktuoti kainas“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius.
Jis taip pat pabrėžė, kad EK išvadose aiškiai įvardinta, kad Lietuvos pasirinktas variantas statyti terminalą Klaipėdoje sąnaudų prasme yra pigesnis su toje studijoje palyginamais kitais variantais. Be to, Lietuvos terminalo galimybės naudoti regioniniams tikslams taip pat gali būti realizuotos, jeigu, remiantis studija, pirmiausia bus investuojama į Baltijos šalių tarpusavio jungčių dujotiekių sistemose stiprinimą.
EK pasamdyti konsultantai „Booz&Company“ atliko Baltijos šalims ir Suomijai būtinos dujų infrastruktūros (dujų jungčių, saugyklų, regioninio SGD terminalo) kaštų-naudos analizę ir pateikė siūlymus, kokia infrastruktūra šiame regione turėtų būti išplėtota iki 2030 metų.
Studijoje įvardyta, kad alternatyvus dujų tiekimas ir dujų tiekimo saugumas bus užtikrintas tuo atveju, jei bus įgyvendinti visi regionui būtini infrastruktūros projektai: Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis, sustiprintos esamos ir nutiestos naujos jungtys tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nutiesta Estijos-Suomijos dujų jungtis ir įgyvendinti SGD terminalų projektai. Regioninis SGD terminalas numatomas ilgalaikėje perspektyvoje ir galėtų pilnavertiškai funkcionuoti tik prieš tai sustiprinus dujų jungtis tarp šalių ir sukūrus visą kitą regionui būtiną dujų infrastruktūrą.
Planuojama, kad Klaipėdoje SGD terminalas turi būti įrengtas ir pradėtas naudoti iki 2014 metų gruodžio.
Įrengus SGD terminalą Lietuva turės alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį, kuris užtikrins tiekimo saugumą ir patikimumą.
