Kai kurios žaliavos nuo 2012 m. pradžios brango daugiau nei 10 ar 20 proc., tačiau buvo ir tokių, pavyzdžiui, WTI nafta, kurių kainos smuko 10 proc. ar daugiau. Tarp brangusių žaliavų labiausiai išsiskyrė kelios žemės ūkio kultūros: kviečiai, kukurūzai, sojų pupelės. Jų brangimą lėmė viena didžiausių sausrų JAV nuo 1956 m.
Dauguma žaliavų rinkų šį lapkritį atrodė blankiai prieš valdžios rinkimus didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV ir Kinijoje. JAV prezidentu perrinkus B. Obamą, o Kinijos lyderiu išrinkus Xi Jinpingą esminių permainų nesitikima – pasaulio ekonomikai piešiamos žemų palūkanų ir lėto augimo perspektyvos. Visgi pagrindinių pasaulio centrinių bankų priemonės (žemos palūkanos, pinigų įliejimas į rinkas) turi vis mažiau įtakos tam tikroms turto klasėms – šiuo metu žaliavų rinkoms svarbesnis yra pasaulio ūkio, o ne likvidumo augimas. Tačiau remiantis ankstesnių, pradedant nuo 2008 m., JAV piniginio skatinimo etapų raida, šių operacijų poveikis žaliavoms pasireikšdavo kur kas vėliau nei akcijų rinkose. Pažvelgus į investuotojų veiksmus pastaruoju metu žaliavų rinkose, pastebimos rizikos vengimo tendencijos. Trečiąjį 2012 m. ketvirtį naujos investicijos į žaliavų rinkas siekė 13 mlrd. JAV dolerių ir daugiau nei dvigubai kompensavo antrąjį ketvirtį fiksuotą 5 mlrd. JAV dolerių investicijų išplaukimą. Tačiau didžiąją trečiojo ketvirčio įplaukų dalį sudarė investicijos į saugiu užutėkiu laikomus tauriuosius metalus (ypač auksą).
Auksas išlieka saugiu prieglobsčiu investuotojams
Investicijos į auksą šiemet nebuvo pats prasčiausiais pasirinkimas. Per devynis 2012 m. mėnesius šis taurusis metalas pabrango apie 15 proc. Nors jo kaina vėliau ir koregavosi, metinė grąža iki lapkričio pabaigos siekė apie 10 proc. Aukso rinkoje kainų ralis prasidėjo vasaros pabaigoje, rinkoms laukiant oficialaus JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) pranešimo dėl trečio kiekybinio skatinimo etapo pradžios. FED rugsėjį nusprendus į rinkas įlieti dar daugiau dolerių, išaugo infliacijos grėsmė, nuo kurios teoriškai padeda apsisaugoti investicijos į auksą. Dėl šios priežasties aukso kaina gali dar paaugti ir netolimoje ateityje, ypač jeigu pinigų spausdinimas JAV nepadės sutvirtėti ūkio augimui. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinė aukso kaina 2013 m. bus aukštesnė nei šiais metais ir įsitvirtins aukštesniame nei 1700 JAV dolerių už Trojos unciją lygyje.
Rinkos nesitiki Kinijos ekonomikos proveržio
Bazinių metalų kainos rugsėjo mėnesį staigiai sukilo po FED pranešimo apie dar vieną piniginio skatinimo etapą, tačiau vien to nepakako išlaikyti išaugusius kainų lygius. Tarp rinkų dalyvių įsivyravo abejonės dėl pasaulio ūkio augimo perspektyvų bei situacijos itin daug pramoninių metalų sunaudojančioje Kinijoje. Pastaruoju metu didžiausios Azijos ekonomikos ūkis mažino augimo tempą – 2012 m. antrąjį ketvirtį Kinijos BVP augo 7,6 proc., o trečiąjį ketvirtį augimas siekė 7,4 proc. Tai lėčiausia šalies ekonomikos plėtra nuo 2009 m. pradžios.
Kinijos valdžia palankiai vertintų 7–7,5 proc. ribose svyruojantį augimą, kadangi didesnis dėmesys dabar skiriamas šalies darbo rinkos būklei ir infliacijos tramdymui. Tiesa, Kinijai gerai sekasi su pastarąją užduotimi susidoroti - spalį metinė infliacija nuo 1,9 proc. sumažėjo iki 1,7 proc. Vis dėlto, nagrinėjant pramonių metalų rinkos perspektyvas, svarbu atsižvelgti ir į prekeivių nuotaikas. Spalio viduryje Londone vykusio kasmetinio metalų biržos dalyvių susirinkimo metu buvo išreikštas susirūpinimas dėl 2013 m. metalų paklausos, kuriai įtakos turės galimai „kietas“ Kinijos ekonomikos nusileidimas.
Naftos kaina nekelia grėsmių pasaulio ekonomikos augimui
Šiuo metu naftos kaina atsidūrė žemesniame lygyje nei prognozavo daugelis analitikų. Tad pasaulio ekonomikos plėtrai energetikos išteklių kainos esminių suvaržymų nekelia. Dėl itin didelių atsargų sankaupų JAV padidėjo kainos skirtumas tarp Niujorke prekiaujamos WTI ir Londone - „Brent“ naftos rūšių. 2012 m. lapkritį „Brent“ rūšies naftos kaina svyravo tarp 104-112, o WTI – 85-90 JAV dolerių už barelį ribose. OPEC organizacija yra pareiškusi, jog ją tenkina apie 100 JAV dolerių už barelį svyruojanti naftos kaina. Pasak OPEC organizacijos, toks kainos lygis patenkina naftos gavėjų ir tiekėjų apetitą ir nesudaro rimtų grėsmių plėtotis pasaulio ūkiui. Sulėtėjus pasaulio ūkio augimui, naftos rinkoje daugiau dėmesio tenka pasiūlos situacijai ir ryškesnius naftos kainos šoktelėjimus gali lemti kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir dėl to gresiantys pasiūlos sutrikdymai. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2012 m. pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina sieks 108, o WTI 94 JAV dolerius už barelį. 2013 m. vidutinė kaina gali siekti atitinkamai 103 ir 94 JAV dolerius už barelį.
JAV ir Kinijoje – geriau nei Europoje
Pastaruoju metu Europoje vargu ar galima tikėtis greito skolų naštos sukeltų problemų išsprendimo. Investuotojus guodžia tai, kad padėtis žaliavų turto klasėms svarbesnėse JAV ir Kinijos rinkose yra geresnė negu Europoje. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2012 m. JAV ekonomika augs 2,0 proc., Kinijos augimas sieks 7,7 proc., o euro zonos ekonomika susitrauks 0,4 proc., panaši padėtis išliks ir 2013 m. „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, JAV ūkis stiprės 2,0 proc., Kinijos augimas sieks 8,6 proc., o euro zonos prieaugis sudarys 0,5 proc. – gerokai mažiau nei kitose didžiosiose pasaulio ekonomikose. Tiesa, JAV jau šiuo metu sprendžia dilemą dėl mokesčių naštos klausimo – panaikinti 2013 m. Dž. Bušo įvestas lengvatas ar ne. Šios diskusijos rezultatas itin svarbus ir žaliavų rinkoms.
Jautrioms energetikos ir pramoninių žaliavų rinkoms reikia arba itin sumažėjusios rizikos finansų rinkose, arba stipraus signalo, kad pasaulio ūkio augimo ciklas pereina iš lėtėjimo į stabilią būseną ar net spartėjančią plėtrą. Esant tokioms aplinkybėms, galima tikėtis cikliškai svyruojančių žaliavų kaip varis ar nafta brangimo. Vis dėlto net esant geresnėms makroekonominėms sąlygoms kai kurios žaliavos, pavyzdžiui, gamtinės dujos JAV, medvilnė ir aliuminis, dėl specifinės situacijos savo rinkose neturi svaraus pagrindo brangimui.
