Tokie gaisrai skaudžiausiai smogia draudimo bendrovėms. Nors atliekami tyrimai, draudikų teigimu, įrodyti sukčiavimo atvejus - sudėtinga.
Naktį iš trečiadienį į ketvirtadienį supleškėjusį „Bajorkiemį“ draudimo bendrovė „Seesam“ buvo apdraudusi atkuriamąja 5 mln. Lt vertės suma, rodo neoficialūs „Verslo žinių“ duomenys.
Tai jau antras šios bendrovės apdraustas ir sudegęs pastatas prie greitkelio Vilnius – Kaunas. 2010 m. iki pamatų sudegė dabar jau atstatyta "Karališka senoji kibininė".
Viso buvo apskaičiuota 11,4 mln. Lt nuostolių.
Tyrimas gali užtrukti
Po gaisro „Senojoje kibininėje“ buvo kalbėta apie galimą tyčinį padegimą, įvykio tyrimas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento buvo perduotas policijai, vyko ikiteisminis tyrimas.
Draudimo brokerių įmonės „Balto Link“ vadovas Robertas Šaltis, svarstė, kad įtariant tyčinį padegimą, jei būtų nustatyta, kad prie to prisidėjo savininkas ar suinteresuotas asmuo, tai būtų nedraudžiamasis įvykis ir draudimo išmoka nebūtų mokama.
„Bajorkiemio“ atvejis gali būti painesnis nei „Karališkosios senosios kibininės“ tiek draudikams, tiek teismams, tiek kreditoriams.Nuo 2010 m. sausio „Bajorkiemis“ turi bankrutavusios bendrovės statusą, o pretendentų į jo turtą - visas būrys.
Tačiau greitų poslinkių R. Šaltis neprognozuoja, viskas gali užsitęsti ir penkerius metus, o kol nėra tyrimo rezultatų, draudikai mokėti išmokų negali.
Įrodyti piktnaudžiavimą - sunku
„Įtarimai dėl „Bajorkiemio“ suprantami. Kai degė kibininė („Karališkoji kibininė“, - Red.) irgi visokių kalbų buvo. Bet, kiek žinau, draudimo bendrovė atlygino jiems žalą - reiškia, nerado jokių įrodymų apie galimą nusikalstamą veiklą. Paprastai kai atsitinka toks atvejis, pasigirsta įvairių kalbų, bet vėliau tyrimas viską sustato į vietas ir atsako į klausimus, todėl tokiomis kalbomis remtis nereikėtų“, - sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė.
Apskritai po tokių didelių gaisrų, didelių nelaimių, laukiama ir tyrimo duomenų iš teisėsaugos institucijų. Ji nemano, kad verslininkas rizikuotų pats naikinti savo turtą. Paprastai verslininkai žino, kad tai jau yra sukčiavimas, ir jis gali būti išaiškintas. Sukčiavimų, ir tų, kuriuos pavyksta įrodyti, dažniau pasitaiko mažesniuose gaisruose.
Pavyzdžiui, žmogus siekia dirbtinai padidinti nuostolius, įtraukdamas ir tuos, kurių realiai nepatyrė, arba bando apsidrausti po įvykio.
„Reali situacija yra ta, kad šiandien mes neturime nė vienos bylos, kad būtume atsisakę mokėti išmoką dėl to, jog nustatyta, kad pats savininkas padegė savo turimą turtą. Neturime tokių atvejų. Mūsų rizikos vertintojai sako, kad kartais gali atsirasti vienoje ar kitoje byloje tokių įtarimų, bet tai būna labai smulkūs atvejai, kurių papildomų tyrimų mes neinicijuojame. Iš didelių objektų, ar didesnių gaisrų, tikrai nesame tokių atvejų nei vieno užfiksavę“, - sakė I. Žaltauskaitė.
Draudikams kainavo milijonus
Vieną didžiausių vieno įvykio draudimo išmoką šiais metais – 1,7 mln. litų išmokėjo draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Ji atlygino gaisro medžio apdirbimo įmonėje „Vudva&Co“ nuostolius.
Gaisras vienoje didžiausių medienos Vakarų Lietuvoje pramonės įmonių „Vudva&Co“ kilo birželio viduryje, jau pasibaigus darbo valandoms.Per keliolika minučių įsiplieskusi liepsna įsisiautėjo taip, kad įmonė patyrė itin didelių nuostolių – sudegė įmonės pastatas, įgriuvo stogas, sudegė daugybė pardavimui paruoštos medienos, ugnis sunaikino džiovyklas, išlydė įrengimus.
„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ir draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ turėjo padengti gaisro, nuniokojusio Tytuvėnų vienuolyną ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčią nuostolius. „Gjensidige Baltic“ jau sausio mėnesį buvo rezervavusi gaisro padarytai žalai atlyginti reikalingą sumą, o gavusi dokumentus iš tyrėjų dėl kilusio gaisro priežasčių ir aplinkybių, apdraustam vienuolynui išmokėjo 1,88 mln. Lt.
„PZU Lietuva“, nelaukdama galutinių gaisro tyrimo išvadų, atlygino visus nuostolius. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudikė išmokėjo 750 tūkst. litų.
„PZU Lietuva“ žalų departamento direktorius Modestas Žilionis pastebi, kad ketinimai pasipelnyti draudiko sąskaita padegant savo turtą gali kilti dėl keleto priežasčių. Turtas nusidėvi, reikia jį renovuoti ar objektas tampa nuostolingas. Tokia informacija yra ženklas draudikui, kad įvykį reikia tirti itin atidžiai.
„Pasitelkiame įvairių sričių specialistus, kaip pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos ekspertus, glaudžiai bendradarbiaujame su įvykį tiriančiais ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Paprastai žalų istorija turi įtaką įmokai, pratęsiant draudimo sutartį kitiems metams. Tačiau įmoka gali ir neaugti, jei būna patvirtinta, jog įvykis sukeltas dėl trečiųjų asmenų veikos, o kaltininkai nustatyti“,- komentavo M. Žilionis.
Didžiausia žala Lietuvoje, kuri buvo išmokėta nuo gaisro nukentėjusiai įmonei – 173 mln. JAV dolerių, kuriuos Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ gavo už 2006 m. spalį gaisro nuniokotą vakuuminės distiliacijos įrenginį.
Didžiausi dešimtmečio gaisrai
2002 metais padegtas Palangos simbolis „kurhauzas“. Daugiau nei prieš šimtmetį grafų Tiškevičių pastatytas respublikinės reikšmės architektūros paminklas sudegė per valandą. 2003 metų pradžioje „kurhauzas“ padegtas dar kartą.
2002 metais likviduotas gaisras Panevėžio kineskopų gamybos bendrovėje „Ekranas”. Jis siautėjo apie 17 valandų. Ugnį slopino 85 Panevėžio, Rokiškio, Biržų ir Šiaulių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, 80 kariškių, nemažai „Ekrano” darbuotojų.
2004 metais ant Vilniuje esančio Tauro kalno užsiliepsnojo Profsąjungų rūmai. Pastatas buvo padegtas. Per gaisrą visiškai išdegė maždaug 1500 kvadratinių metrų patalpų, įlinko ir išdegė trečdalis rūmų stogo, įgriuvo perdangos.
2006 metais didžiulis gaisras kilo „Mažeikių naftos” bendrovėje. Ugnis įsiplieskė mazuto giluminio perdirbimo įrenginyje. Gaisro dūmai buvo matomi ne tik 20 kilometrų nuo įmonės esančiuose Mažeikiuose, bet ir kur kas toliau. Iš viso „Mažeikių naftos” nuostoliai dėl gaisro siekė 150 mln. litų.
2007 metais sudegė „Vičiūnų“ fabrikas Plungėje. Gaisras įvyko krabų lazdelių gamybos ceche, darbo metu. Kadangi buvo suskubta evakuoti darbuotojus, žmonių sužalojimų pavyko išvengti. Bendrovės nuostoliai viršijo 10 mln. Lt.
2009 metais gaisras suniokojo sostinės naktinį klubą „Brodvėjus”. Gaisras jame buvo kilęs ir prieš penkis mėnesius. Gaisrai buvo sukelti tyčia. Pirmasis gaisras klubą buvo suniokojęs 2003 metais. Nuostoliai – šimtai tūkstančių litų.
2010 metais pakaunėje sudegė aštuonių milijonų litų vertės, 2 tūkst. kvadratinių metrų šiuolaikiškas turizmo kompleksas „Ilgakiemio malūnas”. Įtariama, kad patalpose meistrai blogai sumontavo elektros instaliaciją. Dėl to įvyko gaisrą sukėlęs trumpasis jungimas.
2010 metais sudegė prie automagistralės Vilnius – Kaunas pastatyta „Karališkoji kibininė“. Gaisrą gesino 39 ugniagesiai. Nors ugnis buvo numalšinta per kelias valandas, kibininė patyrė maždaug 11 mln. Lt nuostolį. „Karališkoji kibininė“ iš naujo atsidarė 2011 metais.
2012 metų sausį degė Tytuvėnų bažnyčia. Išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apie 100 kvadratinių metrų perdangos, nuardyta per 100 kvadratinių metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
2012 metų birželį netoli Kretingos esančiame Padvarių kaime iki pamatų supleškėjo viena didžiausių Vakarų Lietuvoje medienos perdirbimo bendrovių „Vudva&Co”. Patirta apie 3 mln. Lt nuostolių.
