Lietuvos bankas trečiadienį pasiaiškinti sukvietė bankų ir prekybininkų atstovus. Audringame susitikime prekybininkai bankams grasino, jei kortelių mokesčiai nemažės, tai jos išvis nebus aptarnaujamos.
Bankininkai rėžė, kad jų įkainiai yra visiškai pagrįsti ir mažės tik tada, kai žmonės daugiau atsiskaitys kortelėmis.
„Absurdu kvepia situacija, kai Lietuvoje bankų atskirų paslaugų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse valstybėse, su kuriomis gali lygintis. Kad ir su Latvija“, - po susitikimo sakė Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas.
„Skirtumas tarp atsiskaitymo kortelėmis kainodaros ten ir čia siekia iki 30 procentų“, - pridėjo bankų prižiūrėtojas.
Jis nė nespėliojo, kodėl bankai nustatė tokius skirtingus įkainius. „Nežinau“, - kartojo V. Vasiliauskas.
Jei bankai nesugebės sutarti su prekybininkams, Lietuvos bankas žada būti griežtas.
„Turime įvairių instrumentų. Galime pradėti tyrimą prieš konkrečius subjektus, o jį atlikę reaguoti į tai. Arsenalą tikrai naudosime“, - sakė V. Vasiliauskas.
Bet jei bankai susitartų su prekybininkais, juos žadama apdovanoti. Tuomet komerciniai bankai galėtų mažiau mokėti už tarptautinius pavedimus.
„Kompromisas gali būti labai paprastas. Reikia susitarti dėl kainų lygio, kad jis tenkintų visus. Ir plėsti atsiskaitymus bankinėmis kortelėmis. Jei būtų didesnis operacijų skaičius, tai dėl masto ekonomikos išlaidos mažėtų visiems“, - kelią nurodė V. Vasiliauskas.
Kalbėdami su žurnalistais bankininkai ir prekybininkai taip ir nesutarė, ar Lietuvoje veikiantys bankai savo paslaugas įkainojo brangiau nei Latvijoje, ar ne.
Prekybininkai vardijo konkrečius skaičius, kiek Latvijoje bankų paslaugos pigesnės. Ir vienbalsiai skelbė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams tikrai nebus sunku atpiginti paslaugas iki Latvijos lygio.
„To paties dydžio, tos pačios veiklos įmonės Lietuvoje įkainiai už atsiskaitymą kortelėmis gali būti 1,4 proc., o tos pačios įmonės įkainiai Latvijoje yra 0,8 procento“, - lygino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Bankininkų atstovas Stasys Kropas tikino, kad bankų įkainiai Lietuvoje yra teisingi ir galėtų mažėti tik, jei kortelėmis būtų atsiskaitoma daugiau. O kalbos apie pigius atsiskaitymus Latvijoje esą tėra tik prielaidos.
„Pagrįstos informacijos nėra“, - sakė S. Kropas.
Verslininkai žadėjo, jei sutars su bankininkais, tai pigins savo prekes ir paslaugas. O jei nesusitars, tai galbūt išvis nebeleis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.
„Šiandien, ryt, poryt protestų akcijų nebus, bet ateityje jos gali kilti, nes esame įsprausti į kampą, nebegalime dirbti normaliomis rinkos sąlygomis. Kai kuriuose sektoriuose atsiskaitymo kortelės nepriimamos išvis arba ribojamos sumos. Manau, gali būti tokių trukdžių ir nepatogumų“, - sakė Lietuvos degalinių sąjungos atstovas Aidas Gedvilas.
Jei pirkėjas sumoka banko kortele, tai jam tai nieko nekainuoja, tačiau prekybininkas bankui vidutiniškai atseikėja po pusantro procento pirkinio kainos. Taip suskaičiavo Lietuvos bankas.
Pasipiktinusiems bankai atkerta, kad mokėjimo kortelės pigs tik tada, kai Lietuvoje jomis bus daugiau atsiskaitoma. Dabar daugumai žmonių kortelės tėra patogus būdas išsiimti pinigų iš bankomato.
Prieš mėnesį imk.lt mokesčius SEB bankui už atsiskaitymą jo interneto sistema nusprendė perkelti vartotojams. Mat su šiuo banku nepavyko sutarti, kad bankas už atsiskaitymą imtų ne daugiau kaip 10 litų. Dabar kai imk.lt pirkėjas per SEB banką moka už 800 litų vertės prekes, pirkinys jam pabrangsta 30 litų.
Tokį žingsnį bankas pavadino nekorektišku.
Pernai bankų mokesčiais už atsiskaitymą kortelėmis susidomėjo Konkurencijos taryba, į kurią kreipėsi šalyje veikiančios degalinės.
Keleto komercinių bankų patalpose buvo atlikta krata, paimti dokumentai. Taryba nekomentuoja, ar šis tyrimas vyksta, ar jau pasibaigė.
Lietuvoje yra išduota apie 3,7 mln. mokėjimo kortelių.
Susivienijusios vartotojų
organizacijos remia aktyvesnę verslo įmonių kovą siekiant
adekvataus bankinių paslaugų už atsiskaitymus įkainojimo, tačiau
tikisi, kad nebus pamiršti ir pirkėjų interesai.
Tai pareiškė
neseniai įsteigto vartotojų organizacijų susivienijimo „Lietuvos
vartotojų organizacijų aljansas“ vadovai, šį trečiadienį pasirašę
kreipimąsi į Lietuvos banką, praneša ELTA.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė
Kybartienė sako, kad aljansas visiškai palaiko verslo, ypač -
elektroninio verslo - siekį realiais darbais ir derybomis parodyti
bankams, kad visuomenė nesitaikstys su primetamomis tik vienai
pusei naudingomis žaidimo taisyklėmis.
„Tačiau šioje grandinėje „bankai-verslas“ labai svarbu
nepamiršti prekes ir paslaugas tiesiogiai naudojančių vartotojų
grandies.
Vartotojas - silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti
jam primetamas stipraus kontrahento verslininko sutarties sąlygas,
todėl vartotojai, įsigyjantys prekes ar paslaugas, turi būti
apsaugoti nuo piktnaudžiavimo galia, tarkime, nuo vienašališkų
tipinių sutarčių, nepagrįstų mokesčių nustatymo, ypač - kai nėra
pasirinkimo galimybės“, - sakė E. Kybartienė.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys,
asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius
Kęstutis Kupšys džiaugėsi, jog bankų taikomi įkainiai pagaliau
rimtai „supykdė“ ne tik jau seniai problemą keliančias visuomenines
vartotojų organizacijas, bet ir verslą.
„Verslo įmonių galimybės apsiginti yra gerokai didesnės, nes
jos gali įvertinti sutelktos gynybos naudą pinigais bei skirti
dialogui su kita puse ir su priežiūros institucijomis didesnius
resursus.
Tik kyla klausimas: ar suderėtą naudą verslininkas
nenutars ilgainiui pasisavinti ir ar neteks klientui tenkintis
trupiniais“, - sakė asociacijos vadovas.
Interneto parduotuvės prieš nepagrįstus bankų įkainius netgi
užsimojo kovoti viešumu - pavyzdžiui, gali būti skelbiama, per
kuriuos bankus atsiskaitant internete dėl didesnio įkainio taikoma
didesnė įsigyjamos prekės kaina arba netaikoma pažadėta klientui
nuolaida.
Vartotojų organizacijos pritaria tokiam viešinimui ir
tikisi, kad kompromisas tarp bankų bei elektroninio verslo bus
pasiektas, o tokio susitarimo nauda džiaugsis ir galutiniai
vartotojai.
„Nuoširdžiai tikimės, kad už bankų įkainių problemai parodyto
verslo dėmesio slypi rūpestis ne tik savo interesais, bet ir siekis
realiai įtikti savo pirkėjams“, - sakė aljanso prezidentė E.
Kybartienė, priminusi, jog vartotojų gynimu neretai prisidengiama,
nors pasitaiko, kad verslui terūpi tik nuosavo pelno marža.
Anot K. Kupšio, panašią dilemą netrukus gali tekti spręsti dėl
kortelių aptarnavimo per mokėjimo terminalus mokesčių, nes ir čia
gali būti remiamasi argumentu, esą piginimas naudingas klientams,
kai realiai naudą pasiims verslas.
„Šią vasarą buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, kuri parodė,
jog 51 proc. Lietuvos vartotojų nemano, jog jie gaus naudos iš to,
kad prekybininkai sutaupys sumažinus jų mokamą mokestį už kortelių
priėmimą.
Tai yra signalas, aiškiai parodantis, jog didelė pirkėjų
dalis nepasitiki verslu, bet, deja, turime pripažinti, kad
nepasitikėjimas bankais yra dar didesnis“, - teigė asociacijos „Už
sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K. Kupšys.