Tačiau tokia Lietuvos priklausomybė nuo didžiojo Rytų kaimyno kelia nerimą ekonominę padėtį stebinčioms organizacijoms.
Lapkričio viduryje pasirodęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko leidinys „Transfer report 2012“ apžvelgia Europos ir Artimųjų Rytų ekonominę padėtį ir ryšius, bankų struktūros pokyčius ir pinigų srautus.
Esame tarp kūjo ir priekalo?
Vienas iš leidinio skyrių apžvelgia Rytų Europos ekonomikos pažeidžiamumą ir įvertina, kaip krizė Rusijoje ar euro zonoje pakenktų kiekvienai Rytų Europos šaliai.
Paaiškėjo, kad abiem atvejais Lietuva yra tarp pažeidžiamiausių šalių, o pagal ekonominę priklausomybę nuo Rusijos mes lenkiame net Baltarusiją.
Taip yra dėl to, kad nuo Rusijos priklauso Lietuvos energetika, be to, į didžiąją Rytų kaimynę plūsta didžiausi lietuviškų prekių srautai. Kol kas tai tempia Lietuvos ekonomiką iš duobės, tačiau sušlubavus Rusijos ekonomikai, lazda gali skaudžiai tvoti antru galu. „Euro zonos krizė glaudų bendradarbiavimą iš pranašumo pavertė trūkumu. Šiuo metu labiausiai paveikta krizės yra Vidurio Europa. Baltijos šalims pavyko paskirstyti savo eksporto srautus didelę dalį prekių srauto perkeliant į Rytus – Rusiją, tačiau ši strategija augimo negalės palaikyti labai ilgai“, - perspėjo banko analitikas Alexanderis Lehmannas. Tuo tarpu Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad 1997 m. padėtis Lietuvoje vargiai pasikartotų.
„Dabar pasikartojusi Rusijos krizė nebūtų tokia skausminga dėl dviejų priežasčių – visų pirma, verslininkai galėtų perkelti savo eksportą į kitas šalis. Antra, dažni rinkos svyravimai išmokė mūsų šalies verslininkus prisitaikyti ir greit atsigauti po smūgių“, - pastebėjo S. Kropas.
Anot pašnekovo, taip nutiko ir per dabartinę Europos finansų krizę, kai prekybininkai pradėjo labiau orientuotis į ekonomiškai stabilesnę Rusiją.
Lietuvos pinigai priklauso ne Lietuvai
Taip pat leidinio pristatyme buvo palyginta, kiek visos Europos šalys turi „savo“ pinigų.
Apie 90 proc. Lietuvos komerciniuose bankuose cirkuliuojančių pinigų priklauso užsienio kapitalo bankams.
Europoje pagal šį rodiklį mus lenkia tik Bosnija ir Hercegovina, Albanija ir Estija.
Šis reiškinys dažnesnis Rytų nei Vakarų Europoje – didžiojoje dalyje Rytų Europos šalių daugiau nei pusė pinigų yra ne „savi“.
„Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugybė Rytų Europos valstybių priėmė tam tikrus sprendimus ir privatizavo didžiąją dalį šalių bankų. Baltijos šalyse bankus perėmė Šiaurės kapitalo bankai, kurie yra gana stiprūs, tai mums pasisekė. O, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje įsikūrė Pietų Europos bankai, tai dabar, kai Pietų Europa skendi skolose, jiems tik blogiau“, - padėtį komentavo S. Kropas.
Iš Lietuvoje veikiančių aštuonių komercinių bankų du didžiausieji yra švediško kapitalo, taip pat mūsų šalyje veikia 12 užsienio bankų filialų.
Krizės laikotarpiu buvo pastebėta, kad užsienio kapitalo bankai nelieka šalyje, kuriai finansiškai sunkiai sekasi – sulėtėjus Lietuvos ekonomikai, pinigų srautai tekėjo atgal į Šiaurę.
Jie sunkiai grįžta iki šiol.
„Reiktų pastebėti, kad po krizės Šiaurės bankai Lietuvai skiria mažiau resursų, stengiamasi naudotis vietiniais ištekliais“, - sakė S. Kropas.
Europos „gelbėjimosi ratas“ - Lietuvai nepasiekiama svajonė?
Šiuo metu euro zonoje yra gana rimtai svarstomi planai įvesti visuotinę bankų sąjungą, kuriai vadovautų Europos centrinis bankas (ECB).
Ši sąjunga leistų ECB tiesiogiai prižiūrėti euro zonos bankus ir prireikus įsikišti į jų veiklą.
Bankai turėtų taikstytis su didesne atskaitomybe, tačiau nesėkmės atveju galėtų tikėtis solidžių išmokų.
Kadangi Lietuva nėra euro zonos narė, jai ši sąjunga nebūtų tokia naudinga.
„Šalys ne iš euro zonos turėtų prisiimti bankų sąjungos reikalavimus, tačiau gautų mažai siūlomų privalumų. Jais galėtų naudotis dukterinės euro zonos šalyse esančių bankų atšakos, taip įgydamos pranašumą prieš „vietinius“ rinkos žaidėjus“, - teigė A. Lehmannas.
Tuo tarpu Stasys Kropas portalui lrytas.lt teigė matantis Lietuvos ateitį bankų sąjungoje.
„Jei bus kuriama bankų sąjunga, mes neturėtume likti nuošalyje. Lietuvos bankams tai būtų naudinga, atsirastų gelbėjimo mechanizmas, būtų lengvesnis teisinis reguliavimas“, - sakė pašnekovas.
Kita vertus, pagrindiniai mūsų šalies bankai yra Švedijos kapitalo, o ji greičiausiai nebus suinteresuota įstoti į bankų sąjungą.
„Švedija nestos į bankų sąjungą, nes ten dar ilgai viskas bus tvarkoma, o jie jau turi viską susitvarkę. Jei mes įstosime į bankų sąjungą, greičiausiai švediški bankai pasitrauks ir Lietuvoje įkurs filialus“, - svarstė S. Kropas.
