Nors Lietuva iš krizės išsikapstė pavyzdingai, iki šiol turime įsisenėjusių problemų. Viena iš jų – nesustojęs vadybininkų, teisininkų, mokytojų ruošimas. Pastarųjų greit nebereikės dėl vis prastėjančios demografinės padėties.
Mažėja ne tik jaunuolių ir vaikų, bet ir darbingo amžiaus žmonių. R. Rudzkis įspėjo, kad per artimiausius devynerius metus jų gali sumažėti ketvirtadaliu.
„Paskaičiavau tendencijas kas dešimt metų – 2001, 2011 ir 2021. Gavau rezultatą, kad jei nepasikeis tendencijos, gyventojų nuo 20 iki 50 metų, kitaip tariant, darbingo amžiaus žmonių, iki 2021 metų sumažės 23 procentais“, - sakė R. Rudzkis.
Anot jo, tai jis apskaičiavo palyginęs 2001 ir 2011 metų gyventojų surašymo duomenis.
Pranešime, kurį finansų analitikas skaitė „Geriausių verslo bičių“ apdovanojimuose, buvo ir daugiau niūrių prognozių.
„Didžiausias mūsų augimas buvo į NVS pusę, apie 40 procentų, o į Europos rinkas apie 6 procentus. Nežadu gerų naujienų nei Europoje, nei Rusijoje. Ten problemos auga kas mėnesį, tiek ekonominės, tiek politinės. Tuo tarpu euro zona – kaip titanikas, kuriame septyniolika kapitonų. Kai reikia sukti vairą, tuomet visi pradeda tartis ir gaišta“, - sakė R. Rudzkis.
Lietuva - ramios ekonomikos oazė krizės jūroje
Kita vertus, ne viskas yra taip blogai.
„Šių metų rezultatai kiek geresni, nei aš tikėjausi. Lietuva drauge su Latvija yra dvi oazės neramioje jūroje. Kaip bebūtų paradoksalu, krizė Lietuvai atnešė daug palankių aplinkybių.
Vakarų, Šiaurės pirkėjai pradėjo ieškoti pigesnių prekių, keisti pirkimo įpročius. Be to, nenorima pirkti didelių partijų prekių, todėl prarado populiarumą kinų produkcija. Tai buvo šansas Lietuvai, kuri tiekia prekes pigiau ir ne dideliais kiekiais“, - džiaugėsi ekonomistas.
Anot jo, Baltijos šalys iš kačiukų vėl tampa tigrais.
„Lietuvai yra dėmesys - Lietuva turi neblogą vardą. Mūsų ekonominiai rodikliai išsiskiria iš kitų šalių, neblogą reputaciją turi ir verslas“, - Lietuvą pagyrė ekonomistas.
Lietuvos ekonominiais ramsčiais turėtų išlikti maisto pramonė ir žemės ūkis, kurie padės net nusilpus eksporto varomąjai jėgai.
Emigrantai pamiršta Lietuvą
Šį rudenį užbaigsime su tokiu pat nedarbu, kaip pernai rudenį. Taip nutiko todėl, kad augančio eksporto pajamos nevirto investicijomis į vidaus rinką.
Į Lietuvą vengia investuoti ne tik verslininkai, bet ir emigrantai.
„Labai sumažėjo emigrantų pinigų srautai. Emigrantai nebeprisiriša prie Lietuvos. Emigrantų padaugėjo, o pinigų srautai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais. Pasikeitė požiūris į Lietuvą ir tai yra blogas signalas“, - pastebėjo R. Rudzkis.
