„Jeigu įstatymas tokį MMA numatys, įmonės privalės padidinti.
Mes esame tyrę atskirus pramonės sektorius, kaip juos paveiktų minimalios mėnesio algos kėlimas ir išsiaiškinome, kad daugiausiai problemų turėtų maisto pramonės, tekstilės ir baldų įmonės.
Be to, reikėtų atsižvelgti ir į nedideles įmonės regionuose, nes joms tai gali būti sudėtinga, ir galime sulaukti įvairių veiksmų - galbūt bus pereita į ne visą darbo dieną, galbūt bus atsisakyta kai kurių žmonių“, - BNS sakė R. Dargis.
Anksčiau jis yra sakęs, kad reikia įvertinti, kokias pasekmes turės tai mūsų konkurencingumui ir, visų pirma, eksportui.
R. Dargio nuomone, MMA didinimas turėtų skirtingą poveikį didiesiems miestams ir regionams, kur gali paliesti ypač smulkiąsias įmones.
„Reikia įvertinti ir kokias pasekmes miesteliams turės darbo vietų praradimas, ar tai padės miesteliams atsigauti, ar pablogins situaciją. Tai klausimas, apie kurį reikės šnekėti. Buvo sutarta, kad dėl to reikės diskutuoti“, - teigė R. Dargis.
Didelės grėsmės neįžvelgia
Ekonomistas Romas Lazutka abejoja, kad minimalios algos didinimas turės įtakos eksportuojančioms įmonėms. Nes minimalią algą jose turėtų gauti labai nedidelė dalis žmonių.
„Minimalią algą uždirbančių žmonių pramonės įmonėse, kurios gamina eksportui, nėra daug. Įmonės konkuruoja ne tik pigumu, bet ir kokybe, prekės ženklo žinomumu.
Jeigu įmonė investuoja į naujas technologijas ir gamina galutinį kokybišką produktą, pavyzdžiui perdirba medieną, tai padidėja kapitalo sąnaudos, o darbo sąnaudų dalis sumažėja.
Nereikėtų manyti, kad mes ilgai gyvensime iš verslo, kuriame darbą atlieka už minimalią algą dirbantys nekvalifikuoti darbininkai“, - sakė R. Lazutka.
Jis nemano, kad padidinus minimalią alga prasidės masiniai atleidimai.
„Jeigu padidės minimali alga, nereiškia, kad verslininkas turėtų bankrutuoti, jis gali minimalios algos augimo kaštus įtraukti į kainą – pabranginti savo prekes ar paslaugas.
Ar iškart vartotojai nusisuks nuo pabrangusių prekių ir paslaugų, priklauso, nuo to, koks tai verslas, kokią dalį sąnaudų sudaro atlyginimai.
Jeigu minimali alga didės 15 proc., o tokį atlyginimą įmonėje uždirba penktadalis darbuotojų, tuomet didelės įtakos prekių kainai nebus. Tai vienas iš būdų susitvarkyti su išaugusiomis sąnaudomis“, aiškino R. Lazutka. Kitas būdas, anot jo, susimažinti pelnus.
„Yra įmonės, kuriose, kuriose pelnai didesni, yra įmonės, kuriose pelnai yra mažesni. Tad poveikis būtų nevienodas visiems.
Trečias būdas – įmonės gali šias išaugusias sąnaudas perskirstyti savo viduje.
Ekonomika auga, kainos auga, Tiesiog galima pristabdyti algų didinimą daugiau uždirbantiems darbuotojoms, o tas lėšas skirti minimalios algos didinimui“, - aiškino R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, yra daug verslų, kurie tos minimalios algos 850 litų net ir nežino, jie neturi tiek mažai uždirbančių darbuotojų.
„Abejoju ar padidinus minimalią algą labai išaugs vartojimas. Galima suprasti, kad žmonės, kuriems išaugs ta minimali alga, neims taupyti tų pinigėlių, nes iš minimalios algos sunkiai įmanoma pragyventi.
Ekonomikos analitikai primena, kad mūsų vidaus vartojimas yra labai menkas. Net ir tie žmonės, kurių pajamos yra didesnės, dar nepasitiki ateitimi, taupo. Indėliai bankuose didėja, o vartojimas sparčiai neauga. Mūsų ekonomima auga iš esmės kyla dėl eksporto“, - sakė R. Lazutka.
Vis dėlto, jis pripažino, kad minimalios algos augimas yra viena iš priemonių paskatinti tą vidaus vartojimą.
„Jeigu, pavyzdžiui, kirpykla turi padidinti algas darbuotojams, tai ji padidins paslaugos kainą, o jeigu žmonės daugiau uždirba, jie galės tą paslaugą brangiau nupirkti. Tie pinigai, kurie skirti minimaliai algai didinti, ateina į rinką, jie skirti prekėms ir paslaugoms pirkti.
„Prekių ir paslaugų paklausa išaugs, tad nelogiška sakyti, kad dėl to didės nedarbas. Išaugus paklausai verslui kaip tik bus galimybė išsaugoti darbuotojus“, - komentavo R. Lazutka.
