Mokslininkai ir išradėjai Lietuvoje pritilo.
Pastaruoju metu nuseko ir prašymų išduoti patentus, kuriuos mūsų šalyje teikė kitų Europos valstybių išradėjai, srautas.
Registruoti išradimą ir pasirūpinti visapusiška jo apsauga labai brangu, tad retas išradėjas ryžtasi tokiam iššūkiui.
Reikia tūkstančių litų
Žiedinė dviejų lygių sankryža „Pinavia”, kurią įvairiais keliais pasiekę automobiliai prasilenkia skirtinguose lygiuose, – inžinieriaus Stanislovo Buteliausko išradimas.
Prieš ketverius metus patentavęs jį Lietuvoje vilnietis vėliau gavo JAV, Rusijos, Ukrainos, Kanados patentus. Šįmet gegužę jis sulaukė ir geros žinios iš Europos patentų tarnybos. Tačiau jos suteiktas Europos patentas – tik ledkalnio viršūnė. Kad išradimo apsaugos sistema galiotų visose Europos valstybėse, jį tenka registruoti kiekvienoje jų. Ir tai išradėjui iš kišenės kaskart ištraukia po 4–10 tūkst. litų.
„Jei ne sūnaus finansinė parama, vargu ar tokiam žygiui būčiau ryžęsis”, – užsiminė S.Buteliauskas.
Aruodas lieka apytuštis
Pasak Lietuvos patentų biuro (LPB) Išradimų skyriaus vedėjo Zenono Valasevičiaus, per 11 mėnesių prašymų išduoti nacionalinius patentus gauta maždaug dešimčia daugiau nei pernai.
Jo nuomone, daugiau įmonių šįmet siekia apsaugoti išradimus, nes valstybė daugiau pinigų skyrė patentų sąnaudoms kompensuoti.
LPB duomenimis, 2011-aisiais Lietuvoje įsigaliojo 1125 Europos patentai, o mūsų šalies išradėjams išduoti 85 patentai.
Ūkio ministerijos duomenimis, pernai parama buvo skirta 14 pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų, kuriuos teikė mokslo institucijos ir įmonės.
Jiems iš viso skirta apie 231,5 tūkst. litų paramos. Šiemet parama (per 372 tūkst. litų) suteikta 17 projektų. Dar 70 paraiškų yra vertinamos.
Išradimai – ir menkaverčiai
„Lietuvoje labai mažai įmonių, skiriančių dėmesio inovacijoms. Tos, kurios tai daro, neskuba patentuoti išradimų”, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas.
Pasak jo, bėdų sukelia ir tai, kad mokslininkai su verslininkais vis dar neįstengia dirbti išvien.
Ūkio ministerijoje yra sudaryta stebėsenos grupė, kurios žodis yra lemiamas skiriant paramą išradėjams patento išlaidoms padengti. S.Besagirskas, kaip šios grupės narys, nekart buvo ir kuriozinių situacijų liudininkas.
„Pavyzdžiui, prieš porą metų buvo patentuota žvakė-atvirukas. Tačiau jei tokią žvakę kas nors ir nukopijuotų, ar išradėjas turėtų pinigų apsiginti teisme?” – svarstė S.Besagirskas.
Reikia daug sumokėti
Aušra Pakėnienė, Patentinė patikėtinė
„Europos patentų Lietuvoje įteisinama po keletą dešimčių per mėnesį. Bet daugiausia paraiškų teikia verslas – farmacijos, telekomunikacijų, inžinerinės įmonės.
Patento sąnaudos – didelės, retam iš pavienių išradėjų jos pakeliamos. Europos patentų tarnybos išduotas patentas – tik pradžia. Vėliau šį patentą tenka įteisinti kiekvienoje išradėjo pasirinktoje Europos valstybėje, tai kainuoja tikrai ne vieną dešimtį eurų.
Be to, trečiaisiais patento galiojimo metais pradedamas mokėti jo palaikymo mokestis. Jis kasmet didėja.
Lietuvoje įmonės šiemet šiek tiek atkuto, nes Mokslo ir inovacijų agentūra vėl dengia 95 proc. Europos patento registravimo išlaidų. Pernai ši kompensacija buvo sumažėjusi kone perpus. Tačiau fiziniams asmenims išlaidos apskritai nekompensuojamos.”
Palengvino įmonių naštą
Po dešimtmečius trukusių diskusijų vakar Europos Parlamentas (EP) pagaliau ryžosi priimti teisės aktus, kurie atkėlė vartus bendram Europos patentui.
Europos Komisijos skaičiavimu, gauti patentą visose ES šalyse šiuo metu įmonėms vidutiniškai kainuoja apie 36 tūkst. eurų (apie 124 tūkst. litų), daugiausia tai išlaidos vertimams.
Naujoji EP patvirtinta sistema automatiškai suteiks patentinę apsaugą 25 ES valstybėse (prie ES patento neprisijungė Ispanija ir Italija). Komisijos skaičiavimu, gauti naująjį ES patentą įmonei kainuos maždaug aštuonis kartus mažiau nei šiuo metu.
Nuo 2014 m. įsigaliosianti nauja sistema leis įmonėms patentavimo sąnaudas sumažinti kone 80 proc. Viliamasi, kad tai padidins ES konkurencinį pranašumą prieš JAV ar Japonijos rinkas.
