Lenkų rinkimų akcijos deleguotas 38 metų energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius mano, kad dujų vamzdynų ir elektros linijų tiesimas tarp Lietuvos ir Lenkijos gali duoti ne tik ekonominės naudos.
– Kurie energetikos projektui jums, kaip ministrui, dabar atrodo svarbiausi Lietuvai? – „Lietuvos rytas” paklausė J. Neverovičiaus.
– Svarbiausi projektai, kurie buvo aptarti ir per susitikimą su prezidente, yra konkurencingos biokuro ir atsinaujinančios energetikos plėtra, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statyba, energijos taupymo programa ir tolesnis ES Baltijos energetikos rinkos jungčių plano įgyvendinimas.
Taip pat labai svarbu visapusiškai įvertinti atominės energetikos perspektyvas.
Kol kas nenorėčiau detaliau kalbėti, kokiomis priemonėmis ar kaip šie projektai bus įgyvendinti, nes turiu detaliau susipažinti su situacija iš vidaus.
Žinoma, bendrus principus galima įvardyti jau dabar – siekti sukurti realią rinką ir realią konkurenciją elektros, dujų ir šilumos sektoriuose, išvengti vertikaliai integruotų monopolijų dominavimo. Tokiu būdu laimės ir gamintojai – jie bus priversti dirbti kuo efektyviau, ir vartotojai – jiems bus garantuota mažiausia kaina.
– Dar kai buvote kandidatas į ministrus, pareiškėte, kad dabar svarbiausia – dujų jungtis su Lenkija, o kartu ir su visa Europa. Kuo tai svarbu Lietuvai?
– Pagrindinis siekis – dujų tiekimo konkurencija. Lenkija yra svarbi infrastruktūros projektų plėtros partnerė tiek geografine, tiek geopolitine prasme.
Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto infrastruktūros projektai būtų naudingi ne tik dviem valstybėms, bet ir dviem regionams – Baltijos ir Vidurio Europos.
Dėl elektros jungčių „LitPol Link” ir „NordBalt” neturiu jokių abejonių – jos turi būti ir bus pastatytos.
– Daugeliui, ko gero, įdomi ir jūsų nuomonė dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto. Ar jis vis dar perspektyvus?
– Dėl VAE projekto norėčiau pakartoti jau ne kartą išsakytą savo nuomonę – privalome elgtis atsakingai.
Reikia dar kartą projektą įvertinti visais aspektais – ekonominiu, finansiniu, inžineriniu, branduolinės saugos ir panašiai. Tuomet viešai tai apsvarsčius priimti sprendimą.
Manau, kad turi būti įvertinti referendumo rezultatai, be to, turime pasitarti su visais projekto partneriais ir tik tada priimti pasvertą sprendimą.
Nors Ignalinos AE jau uždaryta, mes juk likome branduolinė valstybė ir turime specialistų, žinių, sukauptos patirties, visą teisinę aplinką. Todėl reikia įvertinti ir atominės elektrinės projekto naudingumą.
– Jau pirmomis jūsų darbo dienomis buvo paskelbta, kad kol kas stabdomas Ignalinos AE uždarymo finansavimas. Kaip ateityje klostysis santykiai su kompanija „Nukem Technologies”, kuri vykdo uždarymo darbus?
– Pirmiausia ir noriu atkreipti dėmesį, jog finansavimas yra tik sustabdytas. Tad šiam projektui skirti pinigai niekur nedingsta.
Kai tik bus susitarta su rangovu dėl tolesnės projekto eigos, o Europos Komisijai bus pateiktas veiksmų planas, tarsimės dėl šių lėšų panaudojimo.
Jau ne kartą viešojoje erdvėje tiek politikai, tiek Ignalinos AE specialistai atkreipė dėmesį, kad projektai vėluoja ir brangsta, nes rangovas nevykdo prisiimtų ir sutartyje fiksuotų įsipareigojimų.
Todėl pirmiausia turime baigti užsitęsusius ginčus su branduolinio kuro saugyklos projekto rangovu.
Jei nepavyks to padaryti, reikės ieškoti alternatyvių projekto įgyvendinimo būdų, tada priimti visus kitus būtinus sprendimus.
Visiems gerai žinoma, kad pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko susitarti su rangove, yra konteinerių kokybė.
Rangovė kompanija GNS lapkritį pateikė visus dokumentus. Kai sulauksime Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išvadų dėl konteinerių atitikimo keliamiems saugumo reikalavimams, tik tada priimsime sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Noriu pabrėžti, kad tai branduolinio kuro saugykla, todėl jokios nuolaidos saugumo sąskaita nebus daromos.
