Draudimo kompanijos vadovo nuomone, Lietuvoje sudarytos daug palankesnės sąlygos pasirūpinti finansiniu saugumu, palyginti su kaimynine Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis.
– Kaip apibūdintumėte Lenkijos gyvybės draudimo rinkos situaciją po krizės? – pasiteiravome D.Krzewinos.
– Lenkijos draudimo verslas nepatyrė krizės. Ekonomika plėtojosi teigiama linkme, tai atspindėjo ir draudimo rinkos rezultatai. Per pastaruosius dvidešimt metų Lenkijos gyvybės draudimo rinka nuolat augo.
Apie 85 proc. gyvybės draudimo rinkos sudaro grupės darbuotojų draudimas, Lenkijoje jis labai populiarus. Nuo 1955 metų šis draudimas buvo privalomas, aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį kiekvienas darbuotojas, pradėjęs dirbti, turėjo apsidrausti.
Šiandien įmokas moka patys darbuotojai: nors pagal įstatymą tai nėra privaloma, bet susiklostė tokia tradicija. Grupės darbuotojų draudimu esame apdraudę 12 milijonų žmonių.
Mano tėvas buvo apsidraudęs, taigi aš asmeniškai žinau apie šį draudimą: mirus tėvo uošviui, jis gavo draudimo pinigų laidotuvėms. Man gimus jis taip pat gavo draudimo išmoką.
Kasmet sulaukiama apie 100 tūkst. naujų klientų, kurie naudojasi šia draudimo rūšimi. Grupinio draudimo fenomenas yra vienas Lenkijos gyvybės draudimo rinkos veiksnių.
Draudimo įmokas šiuo atveju moka darbuotojas, o ne darbdavys, draudimo sutartis atnaujinama kasmet.
Lietuvoje taip pat siūlomas grupės darbuotojų draudimas, tačiau jį reikia pateikti kaip naują produktą.
– Kas žmones patraukia naudotis šiuo draudimu?
– Ši draudimo rūšis naudinga kiekvienu gyvenimo etapu. Dvidešimtmetis sudaro grupinio draudimo sutartį ir jam pradedamos mokėti išmokos: gimus vaikui, patekus į ligoninę, susirgus sunkia liga, perkant vaistus, mirus tėvams.
Visą laiką žmogus jaučia šio draudimo naudą.
– Tačiau Lietuvoje drausti gyvybę kol kas nėra taip populiaru?
– Krizė, emigracija, nedarbas – visa tai lėmė žmonių finansinę padėtį, kuri yra ne pati geriausia. Bet valstybės teikiamos lengvatos darbdaviams draudžiant darbuotojus turėtų paskatinti gyvybės ir sveikatos draudimo rinką.
Lenkijoje tokių galimybių nėra. Stebiuosi, kad Lietuvoje taip menkai pasinaudojama galimybe apdrausti darbuotojus ir sutaupyti mokesčių. Be to, įmokos tampa ir investicija, kuri leis uždirbti.
Investicinis gyvybės draudimo verslas kuriamas mažiausiai 10–15 metų, po šio laikotarpio Lietuva bus gerokai toliau pažengusi, nei kad yra dabar.
Lenkijoje dabar kita bėda: žmonės nuolat girdi, kad ateis krizė. Tad susilaikoma pirkti nekilnojamąjį turtą, draustis ir prisiimti kitokių ilgalaikių įsipareigojimų.
Tai lėtina gyvybės draudimo apsukas. Ateinantys metai atsakys į daugelį žmonių klausimų.
– Lietuvoje nuolat diskutuojama apie tai, kaip reikės žmonėms apsirūpinti senatvei. Kaip galėtų padėti gyvybės draudimas?
– Kai yra tokių mokesčių lengvatų, Lietuvoje turi atsirasti gyvybės draudimo proveržis. Lenkijoje 8-ąjį dešimtmetį daug žmonių įsigijo pensijos draudimą. Kai atėjo 1989 metų krizė, dėl didžiulės infliacijos sukauptos sumos sumažėjo dešimtis kartų.
Po to žmonės ilgai nenorėjo girdėti apie tokius produktus, tačiau ilgainiui ši baimė praėjo.
Šiandien gyvybės draudimo sutartį sudarantis žmogus turėtų suprasti, kad tai ilgalaikis draudimas, kurio vertė per 10 ar 20 metų gali kisti, tačiau ilgainiui tokiu būdu galima uždirbti.
Kuo žmogus jaunesnis, tuo drąsiau jis gali investuoti, todėl tuo daugiau jis uždirbs.
Vakarų pasaulio žmonės supranta, kad gyvybės draudimas yra ilgalaikis. Nekilnojamasis turtas įsigyjamas kaip garantas ateičiai ar senatvei, o gyvybės draudimas veikia panašiai.
– Ar gyvybės draudimas gali padėti šiandien dirbančių žmonių kartai užsitikrinti saugesnę finansinę ateitį?
– Vakarų pasaulyje pastebima demografinė krizė: vaikų gimsta mažiau, gana sunkiai ilginamas darbo amžius, žmonės ilgiau gyvena. Jokia ekonomika neatlaikys didėjančio nedirbančių pagyvenusių žmonių būrio. Tad pirmiausia svarbu pailginti darbo amžiaus terminą.
Lenkijoje vyrų gyvenimo amžius pailgėjo 5 metais. Štai ką daro medicinos pažanga, geresnis maistas, aktyvesnis gyvenimo būdas, žmonės labiau saugo sveikatą. Taigi jei žmonės gyvena ilgiau, jie turėtų ir ilgiau dirbti, tiesiog nėra kitos išeities.
Antra vertus, svarbus ir gimstamumo didinimas. Lenkijoje ieškoma būdų finansiškai labiau paremti vaiko susilaukusią motiną, skatinamos tėvystės atostogos. Lietuvoje sąlygos šiuo atžvilgiu kur kas geresnės nei Lenkijoje. Taip ieškoma būdų pagerinti demografinę padėtį. Juk jei nieko nebus daroma, tai mus tiesiog pražudys.
Tai, kaip gyvensime 2050 metais, daugiausia priklauso nuo šiandienos mūsų sprendimų.
Dabarties ir ateities žmogus, kuris nori saugios finansinės ateities, turi kreiptis į specialistus, kurie išmano finansinius sprendimus ir gali pasiūlyti ilgalaikę apsaugą.
