Pagaliau ar žmogus gali jaustis oriai uždirbdamas tiek, kiek žiemą tenka mokėti už būsto šildymą ar net dar mažiau? Ir kiek tokių žmonių yra?
Lrytas.lt kalbinti įmonių vadovai sakė, kad dauguma žmonių ir taip uždirba daugiau nei minimalų atlygį, todėl toks valdžios žingsnis jų verslui įtakos neturės, o dėl to keliamas triukšmas yra dirbtinis. Visgi sėkmė šypsosi ne visiems.
Jonavietis Alfonsas Meškauskas, vadovaujantis įmonei „Baldai Jums“, tikino, kad dabartinis sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą iki tūkstančio litų yra tprotingas. „Jeigu atlyginimas būtų pakeltas iki 1500 litų, tada kiltų rūpesčių. Visų pirma dėl to, kad sumažėtų atluyginimo skirtumas tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo. Mūsų įmonėje žmonės uždirba daugiau nei minimumą, o atlyginimo vidurkis yra 1,6 tūkst. litų. Kitais metais tikimės vidurkį padidinti dar dviem šimtais litų“, – kalbėjo verslininkas.
Anot A. Meškausko, įmonės stengiasi išlaikyti savo žmones, mat darbščių ir gerų žmonių nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti. Todėl, radę tinkamą darbuotoją, verslininkai stengiasi jam pasiūlyti daugiau nei valdžios nustatytą minimalią algą.
Kalbama, kad net ir nekvalifikuotus darbus dirbantys žmonės realiai uždirba daugiau, tačiau ne visi.
Gatves valo už minimalią algą
Džiaugtis pakilusiu minimaliu užmokesčiu galės gatvių valytojai – per pūgas ir šalčius sniegą valantys darbininkai uždirba tik minimalų atlygį.
Kėdainių bendrovės „Skongailis“, valančios miesto gatves, vadovas Algimantas Počiulpas sakė, kad gatvių valytojų alga yra minimali. Mokėti didesnį atlyginimą nėra iš ko.
„Mums šis valdžios žingsnis, žinoma, turės įtakos. Esame sudarę sutartį su Kėdainių savivaldybe.
Kai laimėjome konkursą šiems darbams, įsipareigojome nekelti paslaugų kainų trejus metus. Tačiau dabar minimalus darbo užmokestis padidės, o mes paslaugų kainų didinti negalime“, – sakė A. Počiulpas.
Šią žiemą „Skongailyje“ žmonių atleisti neketina, tačiau vėliau įmonė svarstys, ką daryti. Gali būti, kad teks mažinti darbuotojų skaičių.
„Tokių bendrovių, kaip mes, Lietuvoje ne viena. Dalyvaudami savivaldybių skelbiamuose konkursuose kelti kainos taip pat negalime, nes savivaldybės perka pigiausias paslaugas“, – kalbėjo A. Počiulpas.
Jonavos bendrovės „Žibilas“, mieste turinčios tris degalines, vadovas Edmundas Stepšys sakė, kad iki tūkstančio litų didinama minimali alga reikšmingos įtakos verslui neturės.
„Mūsų žmonės šiuo metu uždirba kiek daugiau nei minimalią algą. Kai ji bus pakelta, teks pridėti gal tik po kokius dvidešimt litų“, – kalbėjo verslininkas.
Tiesa, E. Stepšys pripažino, kad nors iš šalies degalų verslas atrodo pelningas, toks jis nėra – įmonė jau „įjungė“ taupymo režimą ir sumažino darbuotojų skaičių.
Dvi iš trijų „Žibalo“ degalinių nustojo dirbti naktimis ir degalais prekiauja tik iki 22 valandos.
Nuotaikos - niūrios
Šilutės kailių bendrovės „Eksa“ bendraturtis Edvardas Vitkauskas apskaičiavo, kad įmonei minimalios algos didinimas kainuos papildomus 20 tūkst. litų, o pajamos nedidės.
„Manau, kad efektyvesnis būdas gerinti žmonių gerovę būtų buvęs neapmokestinamojo minimumo didinimas“, – sako vadovas.
Keturiolika darbuotojų turinti Rusnės medienos gaminių įmonė „Skatulė“, jau prieš metus paskutiniams trims minimalias algas gavusiems darbuotojams atlygį pakėlė iki 1000 litų.
„Kitų atlyginimai seniai siekia 1300–1500 litų. Mūsų direktorius Silvas Kaulius tokios nuomonės – įmonių steigėjai ir patys turi savo diržus susiveržti, negali versti samdomų žmonių dirbti pusvelčiui.
Jei visi gaminių užsakovai atsiskaitytų laiku, ekonomiškai dar sustiprėtume“, – sakė įmonės buhalteris.
Ne tokios optimistinės nuotaikos tvyro mažoje mėsos gaminių įmonėje, įsikūrusioje Vilkyčiuose. Joje dirba 20 žmonių. Kone trečdalį jų dėl padidėjusios minimalios algos gali tekti atleisti.
„Mes 86 savo darbuotojus stengsimės išlaikyti, nieko neatleisim, minimalią algą pakelsim, bet laiku visų algų išmokėti vis tiek negalėsim, nes savivaldybė mums už paslaugas yra skolinga 800 tūkst. litų. Ta skola tebeauga“, – sakė „Šilutės autobusų parko“ vadovas Artūras Stonkus.
Minimali alga - praeitis
„Dar neturiu pranešimų, kad kuri nors iš Šilutės rajone veikiančių 1,5 tūkstančio verslo įmonių dėl minimalios algos didinimo 2013 metais planuotų atleisti darbuotojų.
Tačiau iš jų tik trečdalis turi samdomų darbuotojų, kitos įmonės veikia su verslo liudijimais. O šio smulkaus verslo steigėjams būtinybės kelti minimalią algą nėra.
15 proc. nedarbo lygis Šilutės rajone ir taip jau pasiekė dviejų dešimtmečių rekordą, darbo iš viso neturi 4000 žmonių. Jei padidinus minimalią algą bedarbių nepadaugės, darbdaviai tikrai pelnys nuoširdžią vietos visuomenės pagarbą“, – sakė Šilutės darbo biržos vadovas Andrius Šašilkinas.
Dvidešimt darbo vietų savo įsteigtoje baldų gamybos įmonėje „Virekta“ neketina mažinti šilutiškis Artūras Vitkus.
„Mes vos spėjame visus užsakymus vykdyti, džiaugiamės, kad iš užsienio, kur uždarbiavo, grįžta geri meistrai. O geri meistrai ne tik mūsų įmonėje, bet ir kitose darbovietėse seniai gauna nebe minimalų, o žymiai didesnį atlygį“, – lrytas.lt pasakojo A. Vitkus.
Tai tvirtino ir sūrių gamyklos „Šilutės Rambynas“ vadovas Algirdas Bladžinauskas: „Mažiausias įkainis už pačios žemiausios kvalifikacijos žmogaus darbą mūsų įmonėje yra 8 litai už valandą. Tai gerokai viršyta minimali alga. Didžiausia alga mokama aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams, jie gauna ir 2500 litų „popieriuje“.
Jis pasakojo, kad iš viso įmonėje dirba 180 žmonių, o vasarą įsteigiama ir papildomų darbo vietų. Tačiau iš Darbo biržos atėję žmonės dažniausiai nuvilia – jie nedsciplinuoti, neturi ryžto įsitvirtinti įmonėje.
„Aš tokio darbo nedirbsiu“, – praneša ir įmonę palieka.
Bendrovės „Jonavos hidrotechnika“ vadovas Arūnas Gumauskas tvirtino, kad jam juokingos diskusijos apie tai, ar pakelta minimalo alga turės įtakos verslui.
„Už minimalią algą mūsų įmonėje niekas nedirba“, – sakė A. Gumauskas.
