To priežastis – naujos biokuro jėgainės Alytuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, jų elektra yra superkama didesnėmis kainomis. Be to, didėja parama termofikacinėms elektrinėms įvairiuose Lietuvos miestuose, mat jos daugiau sumoka už pabrangusias dujas. Ši parama yra nuolat didėjančios vadinamosios VIAP rinkliavos dalis. Tokia tvarka jau kelia nepasitenkinimą: prezidentė Dalia Grybauskaitė piktinosi, kad brangstantis elektrinių išlaikymas yra užkraunamas ant vartotojų pečių.
Lrytas.lt skaičiavimai rodo, kad nei pačios elektros energijos pabrangimas, nei kiek brangesnė jos kelionė laidais iki vartotojų įtakos elektros tarifui beveik neturėjo. Vidutinė kaina už elektros kilovatvalandę šįmet didėjo 3,22 ct, iki 48,81 cento. Tačiau elektros ir jos transportavimo įkainiai ją pabrangimo tik 0,4 cento.
Likę 2,82 ct - auganti parama senoms ir naujoms šalies jėgainėms išlaikyti.
Daugiausia, net 1,05 ct, elektros kilovatvalandė brango tam, kad būtų paremtos atsinaujinančius šaltinius naudojančios elektrinės. Mat reikia remti naujas jėgaines Alytuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Šios jėgainės degina biokurą, todėl jų šiluma yra pigesnė. Tačiau jų pagaminta elektra kol kas atsieina brangiai.
„Pastačius naujas elektrines, kurios naudoja atsinaujinančius išteklius, jų gaminama elektra yra 12 metų subsidijuojama - superkama už didesnę kainą. Tokiu būdu padengiamos investicijos elektrinei statyti. Naujosios jėgainės gamina ir šilumą, ir elektrą, todėl iš elektros tarifo bus atpirkta investicijų elektrai gaminti dalis“, - lrytas.lt aiškino Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Dėl naujųjų elektrinių Alytuje ir Šiauliuose šiluma jau atpigo. Klaipėdos naujoji jėgainė dar bandoma, todėl uostamiestyje šiluma pigs tik kitąmet, žadėjo D. Korsakaitė.
Remiantis lrytas.lt skaičiavimais, auganti parama termofikacinėms elektrinėms įvairiuose didmiesčiuose elektrą pabrangino 0,8 cento už kilovatvalandę. Parama padidėjo, nes šios elektrinės daugiau sumoka už elektrai ir šilumai gaminti naudojamas dujas.
„Termofikacinės elektrinės dujas turės pirkti apie 100 litų už tūkstantį kubinių metrų brangiau nei 2012-aisiais. Be to, per kitus metus turėsime įvykdyti Seimo sprendimą ir grąžinti „Vilniaus energijai“ 15 mln. litų“, - vardija D. Korsakaitė.
2013-aisiais kiekvienos parduotos elektros kilovatvalandė brangsta 0,7 cento tam, kad nesumažėtų parama Elektrėnų jėgainei. Dar 0,1 cento ji pabrangs, kad nesumažėtų parama elektros jungčiai su Švedija tiesti.
Elektrėnų jėgainė gaus tiek pat valstybės paramos, kiek ir pernai – apie 400 mln. litų. O jungtis su Švedija irgi bus paremta 85 mln. litų, kaip ir pernai. Tačiau rinkliavomis bus apdėtas mažesnis kilovatvalandžių skaičius nei pernai. Todėl kiekvienai kilovatvalandei rinkliavų našta padidėjo.
Parama elektrinėms bei jungtims yra vadinamosios VIAP (viešuosius interesius atitinkančių paslaugų) rinkliavos dalis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė piktinosi, kad brangstantis elektrinių išlaikymas yra užkraunamas ant vartotojų pečių. Tai daroma didinant VIAP.
"Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojo. Reikia ieškoti optimalaus varianto: ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką – vartotojas", - savaitraščiui "Veidas" sakė prezidentė.
"Negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies išlaidų, ant vartotojų pečių. Tokie perlenkimai negalimi, be to, jie sukelia socialinę įtampą", - teigė D. Grybauskaitė. Ji sakė iki šiol viešai nereagavusi, nes buvę sutarta, kad tarifas bus keičiamas."Sprendimas dar didinti VIAP man buvo netikėtas, apie tai nebuvau informuota. Bet buvo sutarta, kad jis bus keičiamas, todėl viešai ir nereagavau", - teigė prezidentė.
Naujoji Vyriausybė paskutinėmis pernykščių metų dienomis apie 100 mln. litų sumažino paramą Elektrėnų elektrinei. Todėl tarifas paaugo apie 1,5 cento už kilovatvalandę mažiau, nei buvo numačiusi ankstesnė Vyriausybė.
Lietuvoje elektros kaina pastarąjį kartą buvo sumažinta 2009-ųjų viduryje. Nuo tų laikų kaina tik auga.
