N. Udrėnas apie saulės energetiką: „Kodėl kepėja ar mokytoja turi mokėti brangiau?“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Vyriausybė įsiklausė į jos pastabas dėl pernelyg aukštų saulės energijos supirkimo kainų ir ėmėsi šios rūšies energetikos plėtros ribojimo, teigia jos vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Nerijus Udrėnas.

N. Udrėnas negalėjo paaiškinti, kodėl vieniems pelnantis iš saulės energetikos plėtros, kiti už elektrą turi mokėti brangiau.<br>R. Neverbickas
N. Udrėnas negalėjo paaiškinti, kodėl vieniems pelnantis iš saulės energetikos plėtros, kiti už elektrą turi mokėti brangiau.<br>R. Neverbickas
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Jan 15, 2013, 10:16 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 8:03 PM

„2013-iems metams saulės energijos supirkimo kaina sieks 1,25 Lt/kW, o 2012 m. buvo 1,44 Lt/kW. Saulės energetika turėjo šiltnamio sąlygas (...), tai geras pasipelnymo šaltinis“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis.

2011-2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis prašymų yra susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW plėtojimu. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. leidimų plėtrai. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintos saulės elektros energijos supirkimui reikėtų papildomai 90 mln. litų kiekvienais metais, brangtų elektra.

„Paraiškų dėl mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios statybų atsirado kaip sniego - visa lavina, ir tai nebuvo tik siekis savo ūkio reikmėms įsirengti saulės kolektorius. Buvo masiškai teikiami plėtros prašymai ir grupuojant, dirbtinai skaidant tas elektrines po 30 kWh, taip bandoma apeiti įstatymo reikalavimus“, - pažymėjo šalies vadovės patarėjas.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl vieniems pelnantis iš saulės energetikos plėtros, kiti už elektrą turi mokėti brangiau.

„Sunku paaiškinti, kodėl vairuotojas, kepėja ar mokytoja turi papildomai mokėti už elektrą brangiau, negu kad realiai būtų galima ją nusipirkti rinkoje. Prezidentė pripažįsta, kad reikia nutraukti neefektyvios energijos rėmimą visų Lietuvos gyventojų sąskaita“, - pažymėjo N. Udrėnas.

Pakeitimams pritaria ir Vyriausybė

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo ribojama sparti saulės jėgainių plėtra. Tai padaryta ginant viešąjį interesą ir siekiant išvengti elektros energijos kainų šuolio - skaičiuojama, kad dėl saulės energetikos plėtros elektra gali pabrangti 5 centais už kilovatvalandę.

„Nusprendėme, kad teiksime tai ypatingos skubos tvarka, kad energetikos ministro pateikti pasiūlymai būtų priimti artimiausiu metu užkertant kelią viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) sumų didėjimui, nes jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, tai faktiškai gali atsitikti taip, kad visi žmonės mokės nemažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo VIAP, o tai, manau, pažeidžia socialinio teisingumo principus“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios plėtrą. Asmenims, jau valdantiems veikiančias saulės elektrines, veiklos sąlygos nesikeis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiuo metu nebaigtų projektų vystytojams yra numatytas įstatymo įsigaliojimo nuostatų atidėjimas.

Asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję realiai įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Kiti asmenys, nepradėję įgyvendinti projektų ir dėl pasikeitusio leidimų išdavimo reglamentavimo patyrę tiesiogines su elektrinės projekto vystymo išlaidas, turės teisę kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo nustatyta tvarka.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtraukti mažąsias elektrines į suminę siektiną saulės elektrinių galią ir nustatyti, kad pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas galias (500 MW - vėjo elektrinėms, 10 MW - saulės elektrinėms, 141 MW - hidroelektrinėms, 355 MW - biomasės elektrinėms), būtų stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas aukcionuose ir paraiškų dėl naujų elektrinių prijungimo priėmimas.

Premjero vertinimu, šis sprendimas nesutrukdys toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva turi išgauti apie 20 proc. atsinaujinančios energijos. A. Butkevičius siūlo atsinaujinančią energetiką plėtoti per vėjo jėgaines, biodujas.

„Aplinkosaugos srityje bus įgyvendinti tam tikri projektai, kurie kaip alternatyva nebus našta visiems gyventojams didinant elektros energijos kainą“, - teigė A. Butkevičius ir pridūrė, kad šiuo sprendimu buvo „iš didžiausios blogybės pasirinkta pati mažiausia“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.