Tačiau kalbos dažnai lieka tik kalbomis.
„Politikai apie emigraciją diskutuoja tik iš inercijos, tai jau nebėra tikra problema. Realioji (įvertinant grįžtančius gyventojus) emigracija artėja prie 2003 metų, ir greit ji bus mažiausia per pastaruosius 10 metų – ji sieks tik apie 15 tūkst. gyventojų per metus“, - prognozavo vyriausiasis banko „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis.
Kartu atslūgsta ir emigrantų perlaidų srautai: jei 2010 metais emigrantų pinigai sudarė per 5 proc. Lietuvos biudžeto, šiuo metu šis skaičius nesiekia nė 4 procentų.
Pastebėta, kad esminis lūžis įvyko 2012 metais. Pernai imigracija išaugo 38 proc. – per 20 tūkst. lietuvių grįžo į Lietuvą.
Darbo jėgos grįžimą į Lietuvą lėmė Lietuvoje atsiradusios darbo vietos, kukliai didėjantis atlyginimas ir naujai atsirandanti mada – sezoninis darbas.
„Nuo 2011 metų pradžios nedarbas sumažėjo daugiau kaip 4 procentais. Visose Baltijos valstybėse jis mažėjo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Darbo mažėjimo priežastis yra ne emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas. Du trečdaliai naujų darbo vietų buvo sukurta eksportuojančiose sektoriuose. Labai daugėja sezoninės emigracijos.
Tai yra labai teigiama ir rodo Lietuvos darbo jėgos mobilumą. Jei išliks tokios tendencijos, kitoje šio dešimtmečio pusėje emigracijos beveik nebeliks“, - trečiadienį surengtoje ekonomikos apžvalgoje teigė N. Mačiulis.
Sezoninės migracijos būdu - kai metų ar vasaros pradžioje išvykstama, o po kelių mėnesių grįžtama - daugiausia dirba statybininkai.
Anot N. Mačiulio, dar daugiau jų galėtų grįžti, jei Vyriausybei pavyktų sėkmingai pradėti daugiabučių renovacijos programą.
„Swedbank“ prognozuoja, kad 2013 metais realus darbo užmokestis Lietuvoje augs maždaug 1,6 procento.
