Darbo biržo duomenimis, jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis yra tik apie septynis procentus.
Iš Lietuvoje gyvenančių 440 tūkst. jaunuolių, tik apie 30 tūkst. gali būti laikomi „tikraisiais“ bedarbiais.
Politikams reiktų rūpintis, ne kodėl jaunimas nedirba, o kodėl pradeda dirbti taip vėlai.
„Reiktų klausti, kodėl pas mus taip ilgai jaunimas trunka įgyti išsilavinimą. Kodėl bakalauro studijos trunka keturis, o ne tris metus, kodėl visi iškart po bakalauro skuba į magistrantūrą. Trūksta jaunos, veržlios darbo jėgos. Ji šiuo metu studijuoja, ir nėra matoma darbo rinkoje. Politikai nesuprasdami problemos esmės, beldžiasi ne į tas duris“, - trečiadienį vykusioje ekonomikos apžvalgoje sakė N. Mačiulis.
Studentų pasirengimas - nepatenkinamas
Iš absolventų su aukštuoju išsilavinimu 2012 metų rugsėjo pirmąją darbo biržos koridoriuose pasitiko daugiausia teisininkų, verslo vadybininkų, ekonomistų, buhalterių, administratorių, socialinių darbuotojų.
Situaciją kiek taiso tai, kad šios specialybės nebesutraukia tiek norinčiųjų, kaip anksčiau, o populiarėja paklausios inžinerijos ir informatikos programos. Tačiau ir paklausią programą baigęs studentas ne visuomet įtiks darbdaviui.
2010 m. Eurobarometro atliktos apklausos metu net 32 proc. šalies darbdavių nebuvo patenkinti aukštųjų universitetų auklėtinių įgytomis žiniomis bei darbui reikalingais įgūdžiais. Tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį.
Anot darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, o taip pat – analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo komandoje žinių.
Jaunimo nedarbą bus stengiamasi įveikti pasitelkus Vokietijos modelį
Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kovai su jaunimo nedarbu siūlo pasitelkti Vokietijos modelį, kai jaunuolis lydimas nuo studijų iki darbo vietos.
„Turėtume tą jauną žmogų nuo studijų proceso palaipsniui lydėti į darbo rinką, jį įvesti. Tai, aišku, ir darbdavio būtų atsakomybė, galų gale - ir valstybės atsakomybė. Tiesiog jam parodyti, kad jo veikla, jis yra naudingas mūsų visuomenei, kad jis taip pat kuria tą pridėtinę vertę“, - pirmadienį sakė ministrė.
„Jeigu nuo studijų yra dialogas su darbdaviu, tai tos įsidarbinimo problemos jaunam žmogui baigus studijas neturėtų būti, nes tas jaunuolis per tam tikras praktikas jau yra pripratęs prie darbo aplinkos. Jau yra ne tik žinios, bet ir patirtis“, - patikslino ji.
Kaip konkrečiai skatins verslininkus priimti studentus praktikai, ministrė negalėjo atsakyti, bet įžvelgė, kad praktikos būtų derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija. Skaičiuojama, kad dėl to ir darbo biržoms prireiks mažiau lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės vertinimu, šalies darbo biržos neatlieka tam tikrų funkcijų, jos turėtų ne vien tiktai registruoti bedarbius, neformaliai apmokyti, bet jauną žmogų sekti, stebėti jo pirmuosius darbo metus darbovietėje.
Ministrė pripažino, kad yra nemažai priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo verslumas, palengvinamos jam galimybės įsidarbinti, tačiau šios priemonės nepakankamai efektyvios. Naujomis priemonėmis ji įvardino savanorystę bei mobiliąsias komandas, bandysiančias jaunus žmones įvesti į darbinę veiklą. A. Pabedinskienė sutiko pasigendanti nacionalinės jaunimo įdarbinimo strategijos - iki balandžio 1 dienos departamentai turės pateikti jaunimo užimtumo strategiją.
„Apskritai visi valstybiniu požiūriu ir kitos institucijos, žinybos tiesiog turėtų suprasti, kad tai mūsų visų bendras reikalas, o ne tik tai, kad užimtumo problema yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalas“, - atkreipė dėmesį politikė.
