Tyrimas: Lietuva ES milijonus švaistė ne energijai taupyti, o pastatams dailinti

Europos Audito rūmai nustatė, kad trys Europos Sąjungos šalys itin neefektyviai naudojo energijai taupyti skirtus ES pinigus. Tarp jų – ir Lietuva.

Europos Audito rūmai nustatė, kad trys Europos Sąjungos šalys itin neefektyviai naudojo energijai taupyti skirtus ES pinigus. Tarp jų – ir Lietuva.<br>M. Patašiaus asociatyvi nuotrauka
Europos Audito rūmai nustatė, kad trys Europos Sąjungos šalys itin neefektyviai naudojo energijai taupyti skirtus ES pinigus. Tarp jų – ir Lietuva.<br>M. Patašiaus asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Jan 16, 2013, 9:46 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 7:29 PM

Europos Audito rūmai, tikrinę 24 Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje vykdytus energijos taupymo projektus, paskelbė, kad ES lėšomis finansuojami darbai vykdomi nerentabiliai.

Šios trys šalys sulaukė išskirtinio auditorių dėmesio, nes 2007 – 2013 metais gavo didžiausią iš 27 ES narių europinės paramos dalį - 2,1 mlrd. eurų iš bendrai skirtų 5 mlrd. eurų.

Projektai finansuojami remiantis ES direktyva, skatinančia iki 2020 metų Europoje 20 proc. padidinti energijos efektyvumą. Dalį Sanglaudos fondo pinigų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, šalys narės kasmet raginamos renovuoti ne mažiau nei 3 proc. valstybinių pastatų.

Rezultatai po 156 metų

Paskelbtose Europos Audito rūmų išvadose teigiama, kad 75 proc. iš 24 renovacijos projektų energijos taupymą paveiks labai nežymiai arba atsipirks labai negreitai. 80 proc. finansinės paramos buvo skirta komfortą didinantiems, bet realios įtakos pastatų energetiniam taupumui neturintiems darbams.

Lietuvoje atliktas aštuonių pagal šią programą renovuotų pastatų - Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos, Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namų, Klaipėdos turizmo mokyklos, Respublikinės Kauno ligoninės filialo Garliavos ligoninės, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Alytaus profesinio rengimo centro, Kauno klinikų, Vilniaus Santariškių klinikų – projektų auditas.

Aprašuose nurodoma, kad lėšos naudotos pastatų renovacijai, energetinio taupumo didinimui, stogo dangos keitimui.

Tačiau Europos auditoriai nustatė, kad energijos taupumo didinimui visose šalyse buvo skirta tik apie 20 proc. lėšų. Didelė dalis pinigų išleisti valstybinių pastatų patogumui didinti ar net jiems gražinti.

„Nė vieno projekto, kurį mes ištyrėme, atveju nebuvo atliktas poreikių vertinimas ar net potencialios energijos ekonomijos analizė.

Valstybės narės šiuos pinigus iš esmės naudojo viešosios paskirties pastatų renovavimui, o energijos vartojimo efektyvumas geriausiu atveju buvo antraeilės svarbos“, – teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Haraldas Wögerbaueris.

Auditoriai apskaičiavo, kad visose trijose šalyse finansuoti darbai turėtų atsipirkti vidutiniškai per 50 metų. Tačiau iš visų 24 projektų išsiskyrė Klaipėdos turizmo mokykla, kur investicijos atsipirkti turėtų tik po 156 metų.

Siūloma griežtinti priežiūrą

Panaši situacija ir Čekijos profesinėje mokykloje. Sienų izoliacija, nauji langai, pakeista stogo danga ir naujas šildymo katilas atsipirks po 148 metų.

Vadinasi, investicijos gali pradėti atsipirkti po ilgesnio laiko nei tarnaus kai kurios atnaujintos konstrukcijos, pavyzdžiui, langai, santechnika ar stogo danga, ar net viršys pačių pastatų eksploatavimo trukmę.

Auditoriai abejoja lėšų skyrimu tokioms neefektyvioms priemonėms. Manoma, kad kai kuriais atvejais buvo pasirinkti per brangūs energijos taupymo būdai.

Tiesa, Europos Audito rūmų išvadose teigiama, kad dalis atsakomybės dėl tokio aplaidumo tenka ir Europos Komisijai. Esą ši nereikalavo, kad šalys įrodytų, jog finansuojami darbai duos greitų rezultatų ir turės realios įtakos energijos taupymui.

Tad Komisijai rekomenduojama ateityje finansavimą skirti tik tada, jei bus atliktas tinkamas poreikių vertinimas, vykdomas reguliarus stebėjimas ir bus nustatomas maksimalus priimtinas investicijų grąžos laikotarpis.

Paklaustas, ar tai galėtų turėti įtakos tolimesniam šių ar kitų Lietuvoje vykdomų projektų finansavimui, Europos Audito rūmų atstovas spaudai Aidas Palubinskas teigė, kad tai – Komisijos sprendimas.

„Atlikę tyrimą Audito rūmai Komisijai pateikia išvadas, atkreipdami dėmesį į tam tikrus neatitikimus. Tačiau sprendimą, ar išieškoti neteisingai išleistus pinigus, ar imtis kitokių sankcijų turi priimti Komisija“.

Iki šiol Komisija planavo smarkiai padidinti energijos taupymui skirtų struktūrinių fondų dalį. Skaičiuojama, kad 2014 – 2020 metais tam galėtų būti skirta 17 mlrd. eurų.

Beje, įtarę neteisėtą europinių lėšų panaudojimą, auditoriai įtarimų keliančią informaciją galėtų perduoti Europos kovos su sukčiavimo tarnybai (OLAF). Tačiau Europos Audito rūmų atstovas patvirtino, kad šio patikrinimo metu nelegaliai išleistų lėšų aptikta nebuvo.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.