Atrodo, visi elektrinės uždarymo rūpesčiai gula ant naujos Vyriausybės pečių.
Ar jai pagaliau pavyks išjudinti projektą iš mirties taško?
Baigėsi sankcijomis
2012 metų gruodžio 13 dieną vykusi Europos donorų asamblėjos konferencija sustabdė finansavimą didžiausiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui B1. Priežastis – jau kelerius metus vėluojantys darbai dėl neišspręstų klausimų tarp Lietuvos ir rangovo.
Projektas B1 yra svarbiausia visų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo dalių. Pagal šį projektą turi būti pagamintos branduolinio kuro, naudoto pirmajame ir antrajame blokuose, saugyklos.
Kaip pagrindinę įstrigusių derybų priežastį Lietuva pateikė buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko išsakytą poziciją, kad Lietuvos netenkina Vokietijos bendrovės GNS pagamintų branduolinio kuro talpyklų ir viso projekto saugumas.
Spaudoje buvo rašoma, kad bendrovei „Nukem”, kurią prieš 4 metus įsigijo „Rosatom” įmonė „Atomstroyexport”, finansavimas buvo laikinai įšaldytas Lietuvos prašymu tol, kol bus sureguliuotas šių talpyklų saugumo klausimas, t.y. rangovas pateiks saugumą patvirtinančius dokumentus.
Naujoji Vyriausybė iki kovo 31 dienos turi pateikti situacijos sprendimo planą arba šio kontrakto finansavimas gali būti apskritai sustabdytas.
Stringa dėl neveiksnumo
Tačiau ar vokiškų branduolinių kuro saugyklų kokybės klausimas yra vienintelis ir esminis projekto stabdys? Energetikos ekspertas akademikas Jurgis Vilemas mano, kad projekto nesėkmės priežasčių yra kur kas daugiau nei vien B1 dalies nesaugumo klausimas.
„Kai kitomis priemonėmis mūsų buvusios valdžios į protą atvesti nepavyko, Europos šalys donorės ėmėsi kraštutinių priemonių – buvo laikinai sustabdytas projekto finansavimas.
Tai rodo, jog Lietuvai yra daromas spaudimas, kad ji įgyvendinant projektą dirbtų kitaip nei iki šiol.
Uždarymo programos seniai parengtos, o problema ta, kad jos nevykdomos. Šį neveiksnumą daugiausia lėmė klaidinga buvusios Vyriausybės nuostata, kad projektas korumpuotas.
Visus IAE uždarymo procesus, vykusius iki buvusios Vyriausybės atėjimo į valdžią 2008-ųjų pabaigoje, prižiūrėjo šalių donorių atstovai, todėl tokie oficialūs valdžios vyrų pareiškimai, kad visas projektas yra korumpuotas, ne tik buvo nepagrįsti, bet galėjo įžeisti ir antrąją pusę, t.y. projekto rangovus ir ES institucijas”, – teigė J.Vilemas.
Anot J.Vilemo, projektas stringa ir dėl techninių problemų, tačiau jos nebuvo sprendžiamos.
Rezultatas – sustojęs projektas ir nuolatinis konfliktas su pagrindiniu projekto vykdytoju.
Dauguma projektų jau buvo „pastatyti ant bėgių” – reikėjo tik prižiūrėti, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami.
Susidaro įspūdis, kad dėmesį nuo esamų problemų buvo stengiamasi nukreipti ir žaidžiant rusiška korta.
„Bendrame kontekste visą laiką buvo justi, kad tai rusų įmonė, todėl su ja nepavyksta susitarti ir ją reikia varyti lauk”, – sakė J.Vilemas.
Tačiau kiek šie teiginiai yra pagrįsti?
„Nukem” galima įvardinti kaip rusiško kapitalo bendrovę, o GNS ryšiais su Rusija sunku apkaltinti, nes tai yra Vokietijos kompanija, valdoma šios šalies akcininkų. Be to, IAE su koncerno GNS įsigyta bendrove GNB („Gesellschaft fuer Nuklear Behalter”) dirba nuo 1994 metų.
Pasak Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Eugenijaus Ušpuro, nesvarbu, kas šitoje situacijoje kaltas, nes labiausiai kenčia Lietuvos vartotojai.
Kol iš antrojo bloko nėra išimtas branduolinis kuras, jį reikia aušinti, darbuotojams reikia mokėti atlyginimus ir prižiūrėti saugos sistemas, o tai daug kainuoja. Dabar ne laikas ieškoti kaltų – IAE uždarymo vadovybė ir „Nukem Technologies” atstovai turi sėsti prie derybų stalo ir stengtis kuo greičiau pajudėti iš mirties taško.
Atrodo, kad su naująja Vyriausybe daug vilčių sieja ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), administruojantis IAE uždarymo fondo lėšas. Bankas atsisako komentuoti susidariusią situaciją motyvuodamas tuo, kad Lietuvoje pasikeitė valdžia.
Naujai valdžiai teks paplušėti
Pasak J.Vilemo, dabartinį rezultatą turime dėl to, kad pradėjus dirbti Andriaus Kubiliaus Vyriausybei buvo nutrauktas projekto tęstinumas – nebeliko specialistų, galinčių perduoti su projektu susijusią patirtį, kuri buvo sukaupta anksčiau, buvo sudarytos visiškai naujos neprofesionalų komandos.
„Vakarų pozicija yra tokia, kad mūsų specialistai elgėsi neprofesionaliai. Tiesiog atsakingi asmenys nesugebėjo valdyti sudėtingo projekto, kuriame yra daug dalyvių ir daug interesų. Šią silpnybę matau būtent Lietuvos pusėje.
Iki buvusios Vyriausybės atėjimo IAE uždarymo projektas buvo vertinamas kaip pavyzdinis. Panašius projektus vykdė ir Slovakija bei Bulgarija, bet Lietuva buvo vertinama kaip šalis, kuri tvarkingiausiai ruošiasi uždaryti atominę elektrinę.
Atrodo, kad visas likusias problemas su rangovais teks spręsti naujajai Vyriausybei.
Lieka tikėtis, kad su nauja valdžia ateis ir žmonių, kurie išmano savo darbą, tad ir projektas pajudės.
Elektrinei uždaryti skirti pinigai niekur nedings, jei Lietuvos atstovai stengsis ieškoti kompromisų”, – kalbėjo J.Vilemas.
Pasak E.Ušpuro, šie nesutarimai pakenkė tiek Lietuvos, tiek rangovo įvaizdžiui. Naujoji Vyriausybė tikrai turi galimybių išjudinti šį projektą, nes variantų, kaip išspręsti susidariusią situaciją, yra. Jeigu IAE darbo grupė paklaustų Lietuvos specialistų patarimo, jie tikrai turėtų ką pasiūlyti.
Neteksime papildomų pinigų?
Tokio objekto kaip IAE uždarymas yra iššūkis, nes dar niekas nėra uždaręs rusiškų RBMK tipo reaktorių.
Visų kitų elektrinių, kurios yra uždaromos Vakaruose, patirtis parodė, kad jų uždarymo išlaidos yra net kelis kartus didesnės, nei buvo numatyta projektuose.
„Tiek Anglijos, tiek Černobylio elektrinių uždarymas parodė, kad išlaidų vertinimas buvo labai optimistinis.
Išlaidos pasirodė esančios kur kas didesnės dėl to, kad daugelis atliekų yra radioaktyvios, o joms šalinti keliami ypač griežti reikalavimai.
Be to, niekas neturi patirties, kaip valdyti tokius unikalius projektus”, – aiškino J.Vilemas.
Atominės energetikos ekspertas sakė, jog manyta, kad IAE uždarymas kainuos 10 proc. naujos elektrinės kainos ir energijos savikainai šios išlaidos beveik neturės įtakos.
Kad pritrūko lėšų, yra normalu, ir Europos Sąjungos institucijos tai puikiai supranta. Dėl papildomo finansavimo tikrai įmanoma susitarti, bet pirmiausia reikia derėtis ir dirbti.
Iš 2012–2020 metų Europos Sąjungos biudžeto IAE uždaryti yra numatyta skirti 725 mln. litų, o Lietuva prašo 3 mlrd. litų. Iki šiol Lietuvai IAE uždaryti skirta 4,5 mlrd. litų.
