1938-ųjų spalio 30-ąją dešimtys tūkstančių amerikiečių puolė į paniką. Policija ir greitosios pagalbos tarnybos įvairiuose JAV kampeliuose negalėjo apsiginti nuo išsigandusių piliečių skambučių lavinos.
„Ką daryti? Kaip apsisaugoti nuo marsiečių?” – klausė panikos apimti žmonės. Chaosą sukėlę radijo korporacijos CBS kūrybiniai darbuotojai vėliau turėjo ilgai ir kantriai aiškintis.
Mat vieną rudens vakarą, Helovino išvakarėse, CBS iš Niujorko Madisono aveniu studijos tiesiogiai transliavo radijo spektaklį „Pasaulių karas”, adaptuotą pagal įžymųjį anglų rašytojo Herberto George’o Wellso romaną.
Jo turinį fantastikos tėvu laikomo autoriaus mėgėjai puikiai prisimena – karingi ateiviai iš Marso užpuola žmoniją ir siekia ją sunaikinti.
Legendinio režisieriaus Orsono Welleso kūrybinis projektas buvo originalus: romano ištraukas jis pats ir jo aktoriai skaitė tarsi radijo naujienų pranešimus. Įtaiga buvo tokia didelė, kad daugelis eilinių amerikiečių viską priėmė už gryną pinigą.
Realizmo iliuziją sustiprino ir tai, kad O.Wellesas išsiderėjo iš CBS vadų, kad jo kūrybinio eksperimento, trunkančio ištisą valandą, nepertrauks jokie reklamos intarpai.
Ar tokia „Pasaulių karo” radijo spektaklio sukelta panika galėtų pasikartoti XXI amžiuje? Deja, taip – pripažįsta šią temą išsamiai nagrinėjęs tarptautinis ekspertų būrys.
Tik radijo vietą užėmė naujas masinio komunikavimo įrankis – internetas.
Laukia virtualieji gaisrai
„Mums sunku įsivaizduoti, kad išsivysčiusioje šiuolaikinėje visuomenėje panaši radijo ar televizijos programa dabar galėtų sukelti panikos bangą.
Pirmiausia patys didieji transliuotojai yra atsargesni ir atsakingesni”, – „Lietuvos rytui” sakė Lee Howellas, vienas Pasaulio ekonomikos forumo (anglų k. WEF) Davose vadovų.
Žinių vartotojai dabar yra kur kas skeptiškesni, ne taip lengva juos įbauginti ar apgauti.
Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus ir net mėnesius regime gana pavojingus reiškinius. Sąlygiškai naujoje viešojoje erdvėje – itin greitame interneto pasaulyje, vienas po kito kyla skaitmeniniai supergaisrai.
Tikrovės neatitinkanti, iškraipyta informacija, o kartais ir piktybiški falsifikatai akies mirksniu apskrieja pasaulį.
„Tokie virtualieji gaisrai ateityje darys vis daugiau žalos realiame mūsų pasaulyje”, – įsitikinęs vienas Pasaulio ekonomikos forumo Davose vadovų.
Plinta socialiniuose tinkluose
Sausio 23-iąją idiliškame Šveicarijos kalnų kurorte prasidės kasmetis WEF sąskrydis.
Jame planetos politiniai, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus lyderiai šiemet diskutuos ir šia skaitmeninių gaisrų tema.
Mat L.Howello suburta daugiau nei tūkstančio ekspertų grupė kasmet nustato apytiksles gaires ir temas, kurios paprastai nulemia, kokios diskusijos dominuos forume.
WEF ekspertai jau aštuntus metus iš eilės iš anksto parengia vadinamąjį Pasaulinių grėsmių pranešimą, kuris sausio pradžioje pristatomas Londone.
Planetos ekonomikai šlubčiojant ties nuosmukio riba turbūt nereikia būti orakului, kad nuspėtum, jog šįmet WEF dėmesio centre vėl bus chroniškas vyriausybių nesugebėjimas susitelkti į bendrą kovą su pasauline ekonomine krize ir klimato kaita.
Tačiau kita ekspertų įžvelgiama grėsmė – būtent geopolitiniai ir technologiniai iššūkiai, kuriuos žmonijai meta masinė skaitmeninė dezinformacija.
„Tie globaliais socialiniais tinklais „Facebook”, „Twitter” ar „YouTube” plintantys dezinformacijos gaisrai daro labai realią žalą paskiriems individams, privačioms ar valstybinėms organizacijoms”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo vienas 2013-aisiais pasauliui kylančių grėsmių tyrimo autorių Johnas Drzikas, rizikos valdymo konsultantų kompanijos „Oliver Wyman” direktorius.
Ypač spartaus keitimosi informacija eroje vartotojams ne taip jau lengva atsijoti pelus nuo grūdų. Be to, žmogus paprastai reaguoja instinktyviai.
„Tiktų štai toks palyginimas: įsivaizduokime, kad kažkas pilname kino teatre staiga ima šaukti „Gaisras!”
Pirmoji reakcija – sprukti išėjimo link. Tik vėliau imi kritiškiau mąstyti. Bet net per tas kelias panikos minutes gali įvykti tragedija. Net jeigu ir nėra jokio gaisro, grūstyje žmonės gali sutrypti vieni kitus”, – pavyzdį pateikė J.Drzikas.
Anot eksperto, dezinformacijos gaisrai tiesiogiai susiję su visu internetinių grėsmių kamuoliu: rengiamomis kibernetinėmis atakomis ar net karais, skaitmeninių duomenų vagystėmis, finansinių sistemų pažeidžiamumu.
Provokacijų aukų daugėja
Nėra abejonių, kad socialiniai tinklai gali būti visuomeninės ir politinės pažangos įrankis. Tai, ekspertų teigimu, puikiai parodė revoliucijos Egipte ir Tunise 2011aisiais.
Bet 2012-ieji pažėrė virtinę pavyzdžių, atskleidžiančių kur kas tamsesnę „visų transliavimo visiems” galią.
Neatsakingi ar atvirai provokuojantys veiksmai virtualiojoje erdvėje turi tragiškų padarinių realiame pasaulyje.
Pernai per „YouTube” išplatintas privataus asmens savo lėšomis sukurtas antiislamiškas filmas „Musulmonų nekaltybė” išprovokavo masines riaušes daugelyje Artimųjų Rytų valstybių ir nusinešė per 50 žmonių gyvybę.
Praėjusių metų rugsėjį Pietų Bangladeše islamistai radikalai ėmė siaubti budistų šventyklas, nes juos papiktino vietos paauglio budisto „Facebook” profilyje rasta islamą neva įžeidžianti nuoroda.
Kaip vėliau paaiškėjo, tą nuorodą įdėjo būtent patys sąmokslininkai ieškodami dingsties susidoroti.
Pernai lapkritį Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas BBC paskelbė įtarimus, „kad aukšto rango buvęs politikas konservatorius yra pedofilas.
Nors BBC to asmens neįvardijo, per tinklą „Twitter” jo pavardė išlinksniuota daugiau nei 10 tūkst. kartų.
Kaipmat paaiškėjo, kad BBC padarė šiurkščią žurnalistinę klaidą ir niekuo dėtas asmuo buvo apšmeižtas.
Visuomeninis transliuotojas pasisiūlė sumokėti 185 tūkst. svarų sterlingų kompensaciją, o kai kurių aršiausių internautų šmeižikų laukia teismai.
Spalį, kai Niujorką talžė uraganas „Sandy”, vienas anonimas per „Twitter” paskleidė gandą, kad Niujorko akcijų birža yra apsemta metro gylio vandens.
Šį gandą mikliai pasigriebė didieji transliuotojai, tokie kaip CNN. Laimė, pati birža buvo uždaryta, antraip būtų laukęs staigus akcijų krytis.
Skaitmeninių gaisrų padarinių yra tekę patirti ir lietuviams. Antai 2008 metais internete žaibiškai išplitus žiniai apie amerikiečio kario neva sušaudytą Koraną Afganistane, prie lietuvių vadovaujamos stovyklos kilo riaušės, į Lietuvos karius paleista kulka mirtinai sužeidė seržantą Arūną Jarmalavičių.
Pats Korano sušaudymo faktas taip niekada ir nebuvo patvirtintas, nors musulmoniškuose tinklalapiuose išplito ne viena šio tariamo incidento interpretacija.
„Tarp šių visų atvejų yra daugybė subtilių skirtumų. Tačiau juos vienija viena – visi jie būtų buvę neįmanomi ikiinternetinėje epochoje”, – „Lietuvos rytui” tvirtino globaliosios rizikos specialistas Axelis Lehmannas iš „Zurich Insurance Group”.
Dar prieš 10 metų tik keletas didelių organizacijų galėjo transliuoti informaciją milijonams vartotojų. Dabar realybė visiškai kitokia.
„Todėl visiems kartu reikia ieškoti išmaniųjų būdų kuo efektyviau gesinti skaitmeninius gaisrus. Vienas galimų metodų – patiems vartotojams sukurti interneto portalų teikiamų žinių patikimumo reitingus.
Tada asmuo galėtų nuspręsti, ar verta šventai tikėti žinute, pasiekusia jį iš tam tikro informacijos platintojo, ar ją išmesti į elektroninį šiukšlyną”, – siūlė A.Lehmannas.
Vertina reitingavimo sistemą
Programų kūrėjai jau dabar siūlo išrankesniems ir kritiškesniems internautams bent kelias priemones: mikroprogramos „LazyTruth”, TEASE, „Truthy” raudonomis vėliavytėmis perspėja, kai žinių šaltinis yra abejotinos reputacijos.
Paradoksalu, bet tokia programėlė labai praverstų ne tik laisviems žmonėms, bet ir savo piliečių laisvę gniaužiančio Irano autokratinio režimo vadovams.
Praėjusių metų rudenį satyrinis amerikiečių tinklalapis „The Onion” išspausdino humoristinės virtualiosios apklausos rezultatus. Per apklausą neva buvo tiriamas prezidentų Baracko Obamos ir Mahmoudo Ahmadinejado populiarumas tarp baltaodžių JAV fermerių.
Irano valstybinė naujienų agentūra su pasididžiavimu pranešė, kad daugelyje JAV kaimiškųjų valstijų Teherano diktatorius lenkia B.Obamą. Amerikiečiai, netgi B.Obamos kritikai, smagiai pasijuokė iš internetą ribojančio Irano režimo atsilikimo.
Didieji interneto komercijos banginiai, tokie kaip „Ebay” ar „Amazon”, jau nebe pirmus metus gana efektyviai naudoja tokią reitingavimo sistemą tarp savo prekeivių ir pirkėjų.
Pavyzdžiui, virtualiajame turguje „Ebay” vartotojai itin vertina savo surinktas žvaigždutes ir palankius komentarus, nes nuo jų tiesiogiai priklauso reputacija virtualiojoje komercinėje erdvėje.
Taisyklių kūrimas užtruks
Vis dėlto neabejojama, kad kurti naujas elgsenos normas virtualiajame informacijos pasaulyje politikams bus tikrai nelengva.
Mat net ir demokratiškiausių pasaulio visuomenių politiniai lyderiai išrinkti tik savo valstybės piliečių, jų mandatas pasaulyje ribotas, o internetas nepaiso jokių valstybių sienų.
Įvairiuose pasaulio kampuose gyvenančių žmonių kultūrinės, socialinės ir teisinės normos bei religiniai papročiai labai skirtingi. Ar jų suderinti neįmanoma?
„Iš tikrųjų globali skaitmeninė etika yra dar tiktai embriono stadijos.
Kaip sukurti bendras, daugumai „pasaulinio kaimo” gyventojų priimtinas elgsenos internete taisykles, tuo pat metu nepažeidžiant asmens laisvių ir pilietinių teisių?
Kaip slopinti skaitmeninius gaisrus, bet nesupančioti žmonių noro diskutuoti? Lengvų, paruoštų atsakymų tikrai nėra.
Bet jau dabar galime aiškiai pasakyti, kad pavienės pasaulio vyriausybės neišspręs šių problemų. Pasaulio politikams, intelektualams, verslo lyderiams kooperuotis tiesiog neišvengiama, jei norime mažinti virtualiosios erdvės realiai keliamas grėsmes”, – įsitikinęs L.Howellas.
Lietuva – prie patikimesnių šalių
Kokios šalys geriausiai pasirengusios atlaikyti pasauliui gresiančias grėsmes 2013-aisiais?
Indeksai nuo 1 (prastai pasirengusios) iki 7 (puikiai pasirengusios)
1. Singapūras 6,08
2. Kataras 6,01
3. Omanas 5,55
4. Jungtiniai Arabų Emyratai 5,47
5. Kanada 5,41
6. Švedija 5,41
7. Saudo Arabija 5,41
8. Naujoji Zelandija 5,40
9. Suomija 5,32
10. Čilė 5,20
...
28. Estija 4,54 ...
57. Lenkija 3,87 ...
64. Lietuva 3,74 ...
73. Rusija 3,60 ...
93. Latvija 3,24
...
139. Venesuela 1,68
Didžiausios technologinės grėsmės 2013-aisiais
Visos grėsmės: 100 proc.
1. Itin svarbių kompiuterinių sistemų gedimas – 21,7 proc.
2. Kibernetinės atakos – 20,9 proc.
3. Klimato kaitos sukeltos nenumatytos pasekmės technologijoms – 15,1 proc.
4. Mineralinių išteklių tiekimo pažeidžiamumas – 12,8 proc.
5. Stambaus masto skaitmeninė dezinformacija – 9,8 proc.
6. Naujų biotechnologijų nenumatytos pasekmės – 7,8 proc.
7. Stambaus masto duomenų vagystė – 6,8 proc.
8. Nesugebėjimas apsaugoti intelektinės nuosavybės – 3,4 proc.
9. Nenumatytos nanotechnologijų pasekmės – 1 proc.
10. Kosminių šiukšlių gausėjimas – 0,8 proc.
5 didžiausios grėsmės pasaulyje 2013-aisiais
Pagal tikimybę nuo 1 (maža tikimybė) iki 5 (garantuota tikimybė).
1. Didelis pajamų atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų – 4,14
2. Chroniškas fiskalinis disbalansas – 3,99
3. Didesnė šiltnamio efekto dujų emisija – 3,91
4. Gėlo vandens tiekimo krizė – 3,85
5. Prastas gyventojų senėjimo proceso valdymas – 3,83
