Lietuva už gamtines dujas pakloja 38,3 EUR/MWh. Estams dujos kainuoja 34,1 EUR/MWh, latviams 33,8 EUR/MWh. Pigiausios dujos tarp kaimynų yra Lenkijoje, kur kainuoja 29,6 EUR/MWh.
Tiek Lietuva, tiek kaimynai dujas importuoja, SGD terminalų neturi. Visos šalys įvairiais būdais užtikrina savo energetikos politiką, nėra vieno kelio, bet gamtinių dujų kaina didžiausia Lietuvoje. Kodėl?
Akivaizdu, kad gamtinių dujų kaina yra ne techninis, o politinis klausimas. Taip pat akivaizdu, kas atsakingas už tai, kad šiandien už dujas mokame pačią didžiausią kainą tarp kaimynų. Tai – buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Jis per savo 4 metų „karjerą“ ministerijoje ne kartą žadėjo pigesnes dujas, tačiau sugebėjo užtikrinti tik didžiausią jų kainą regione.
Šilumos vartotojų sąskaitas augino ne tik brangios dujos. Buvusios Vyriausybės sprendimu, per 2013 metus gyventojai ir įmonės terminalo statybas turės paremti beveik 114 mln. litų. Jei mokestis bus skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančią dujų paskirstymo metodiką, patvirtintą VKEKK, maždaug du trečdalius sumos bus priversti apmokėti šilumos vartotojai.
Priežastys, kodėl Lietuvoje dujos kainuoja brangiausiai, iki šiol nėra aiškios. Galimi du atsakymai. Pirmasis: aukšta dujų kaina leido primesti Lietuvai nereikalingą SGD terminalo projektą, o dėl to brangi šiluma – kiršinti visuomenę ir manipuliuoti jos nuomone siekiant politinių tikslų.
Antroji galima priežastis: ne piktybiškas kenkimas, o tiesiog absoliuti A. Sekmoko nekompetencija.
Buvusiam ministrui panašiai „sekėsi“ ir elektros ūkyje. Paradoksali situacija, apie kurią jau esu rašęs: nors importuojamos elektros kaina praktiškai neaugo, tačiau šalies gyventojams elektra brango.
