Žmonės širsta ant notarų, kurie šių dalykų reikalauja, o notarai lieka atpirkimo ožiais dėl dalykų, kuriuos ne patys sugalvojo. Ir visa tai tik dėl to, kad naujoji Vyriausybė kažkodėl miega arba šiaip nekreipia dėmesio į tai, kaip šią naštą galėtų panaikinti.
Paaiškinsiu, kaip atsitiko, kad žmonės buvo įklampinti į kvailą biurokratiją, ir ką Vyriausybė gali padaryti, kad toje baloje murkdytis nebereikėtų.
Biurokratijos klanas veikia puikiai tada, kai turi palaikymą Europos institucijose, Lietuvos Vyriausybėje ir tarp valstybės tarnautojų. Tai puikiai iliustruoja pastatų energinio sertifikavimo istorija.
Briuselyje prieš kelerius metus gimė idėja sertifikuoti butus pagal jų energinį naudingumą, nesvarbu, reikia to žmonėms ar ne.
Europos biurokratai sugalvojo, kad kiekvieną buto savininką reikia priversti nusipirkti „pažymėlę“ – energinio naudingumo sertifikatą.
Net tada, kai ir taip aišku, kad tavo butas kiauras kaip rėtis, arba net tada, kai šildymo sąskaitos rodo, jog jis super efektyvus. Idėja tapo kūnu ES priėmus direktyvą, kuri kiekvieną valstybę įpareigojo šių veiksmų imtis.
Konkrečiai direktyvoje įrašyta taip: „Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statomų, parduodamų arba nuomojamų pastatų ar pastato vienetų atveju potencialiam naujam nuomininkui arba pirkėjui būtų parodomas, o pirkėjui arba naujam nuomininkui įteikiamas energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.“
Biurokratijos mafija pasirodė ne tokia stipri, todėl net 22 iš 27 ES valstybių šios fantazijos neįgyvendino. Lietuva kurį laiką buvo viena iš jų. Prie to netgi prisidėjau, nes palaikiau notarus, kad jie gali nereikalauti sertifikatų, kai žmogus jų nenori ir tai aiškiai pasako.
Tačiau Briuselis pradėjo rašinėti laiškus, teirautis, spausti, reikalauti. Supraskit – jokių čia asmeninių apsisprendimų nereikia, „tvarka“ juk kuriama ne žmogui, o „kilnesniems“ tikslams. Lietuvoje tokių dalykų iškart išsigąstama, tad nenuostabu, kad Aplinkos ministerija parengėi Statybos įstatymo projektus, kuriais biurokratijos tikslai būtų pasiekti – sertifikuojama viskas ir visada.
Naudos jokios, užtat kiekvienas būsto savininkas turėtų atseikėti beprasmiam dokumentui po šimtuką-kitą, pavaikščioti po įstaigas, ieškodamas, ką ir kaip „užpildyti“ ir pateikti.
Dar būnant Vyriausybėje pavyko kolegoms įrodyti, kad galima ne tiesiog kvailai staipytis pagal Briuselio plokštelę, o šią keistą direktyvą įgyvendinti gudriau – taip, kad žmonės nepatirtų nereikalingos naštos ir negaištų laiko.
Seimas praėjusį rudenį tam pritarė ir nustatė, kad Vyriausybės įgaliota institucija parengtų ir paskelbtų formalius masinius energinio naudingumo sertifikatus bent tais atvejais, jei ir taip aišku, kad sovietinės statybos nerenovuotas namas yra prasčiausios klasės.
Atrodytų, viskas gerai – jei pardavėjas nori įrodyti, kad butas labai sandarus ir šiltas, tai gali užsisakyti atskirą pažymą. Tačiau biurokratinė mašina ne tik Briuselyje, bet ir A. Jakšto gatvėje, kur įsikūrusi Aplinkos ministerija, lengvai nepasiduoda. Nuo sausio 9 d. įstatymas įsigaliojo, o Vyriausybė toliau miega. Užtat žmonės priversti taikytis prie naujos tvarkos.
Ankstesnis ministras jau nesuspėjo (nes ir įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs), o naujasis ministras dar nespėjo apsaugoti Lietuvos gyventojų nuo tuščio laiko ir pinigų švaistymo.
Nors buvo galima (ir dar dabar galima) viešai internete paskelbti tokius sertifikatus pagal tipinius namų projektus. Galima netgi deklaruoti, kad visi namai, statyti iki tam tikros datos, turi energinio naudingumo pažymą, kuri žymi prasčiausią pastatų naudingumą. Tačiau tai tiesiog nepadaryta.
Vietoj to turime tik painų teisės aktą, o dėl vienintelio popieriaus kai kuriems žmonėms tenka sukarti kelis šimtus kilometrų iki Vilniaus ar Kauno ir suploti kelis šimtus litų už nieką. Kai kuriuos dalykus strimgalviais puolanti „taisyti“ Vyriausybė įklimpo dar viename biurokratiniame jovale.
Šildymas kainuoja daug, tad gerai yra žinoti, ką šildai – kambarius ar orą. Tačiau blogiausia, kai biurokratijos išradimai – šiuo atveju privalomi energiniai sertifikatai – pradeda šildyti pačius sertifikavimo ekspertus, o gyventojai šyla tik nuo lakstymo po įstaigas ir nervų, kai moka sunkiai uždirbtus pinigus už beverčius popiergalius.
Remigijus Šimašius yra Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
