Kas trečias pirkėjas pasijunta apgautas, bet skųstis nedrįsta

Lietuviai nori daugiau informacijos apie tai, ką daryti, kai gauna nekokybišką prekę ar paslaugą. Tačiau į tam skirtus seminarus ar mokymus nueina tik apie 4-5 proc. gyventojų.

„Žmonės, turintys mažas pajamas, pirmiausia žiūri į kainą, po to į daiktą. Jei žmogui reikalinga maisto prekė, ar būtina paslauga, jis ją perka, bet gauna nekokybišką prekę“,- sakė F. Petrauskas.<br>D. Umbrasas
„Žmonės, turintys mažas pajamas, pirmiausia žiūri į kainą, po to į daiktą. Jei žmogui reikalinga maisto prekė, ar būtina paslauga, jis ją perka, bet gauna nekokybišką prekę“,- sakė F. Petrauskas.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Jan 28, 2013, 10:40 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 3:34 AM

Menkos žinios lemia tai, kad dauguma apgautų pirkėjų retai kreipiasi į jų teises ginančias institucijas. Į įvairias inspekcijas 2012 metais kreipėsi tik apie 8 proc. prekėmis nusivylusių pirkėjų.

„Mūsų nacionalinė tradicija yra santūrumas ir neieškojimas savo teisybės ir ginti savo teises. Turintys aukštąjį išsilavinimą ir jauni žmonės tai daro pakankamai aktyviai. Seni žmonės, kaimų gyventojai turi ir sunkesnę prieigą (prie informacijos - Red.) ir nesuvokia, kad gali į kažką kreiptis, kad jo bėdas išspręstų“,- sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.

Reprezentatyvios apklausos duomenimis beveik trečdalis – 29 proc. gyventojų nurodė, kad buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės.

Dažniausiai skundžiamasi maisto prekėmis, statybos ir remonto paslaugomis. Taip pat dažnai kreipiamasi dėl prastos kokybės prekių iš Kinijos ir netinkamai suteiktų turizmo paslaugų.

Dažniausiai nukenčia tie, kurie ir taip yra pažeidžiamiausi – mažas pajamas gaunantys pirkėjai.

„Žmonės, turintys mažas pajamas, pirmiausia žiūri į kainą, po to į daiktą. Jei žmogui reikalinga maisto prekė, ar būtina paslauga, jis ją perka, bet gauna nekokybišką prekę“,- pirmadienį per apklausos rezultatų pristatymą sakė F. Petrauskas.

Dažniausiai savo teises gina išsilavinę ir gerai uždirbantys žmonės. Ypač savo pirkinių kokybe pradeda rūpintis vaiko susilaukusios jaunos šeimos, kurios stebi, ar perka kokybiškas vaikiškas prekes, maistą. 

36 proc. gyventojų pastebėjo nesąžiningą reklamą

Reprezentatyvios „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis beveik trečdalis – 29 proc. gyventojų nurodė, kad buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės.

Dar 22 proc. respondentų nurodė, kad susidūrė su nesąžininga komercine veikla. 36 proc. apklaustųjų pastebėjo ir nesąžiningos, klaidinančios reklamos.

Dauguma (84 proc. gyventojų), gavę nekokybišką prekę, kreiptųsi į pardavėją.

92 procentai verslininkų mano, kad yra svarbu, kad jų prekių ir paslaugų vartotojai žinotų savo teises.

„Kuo visuomenė labiau išsivysčiusi, tuo tos problemos aktualėja. Žmonės vartoja, tampa reiklesni prekėms ir paslaugoms. Jei rodo, kad mažai kas pažeista, dar nereiškia, kad sistema gerai veikia“,- apklausos rezultatus komentavo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.