Nors pastaraisiais metais į Lietuvą atėjo didelės įmonės, tokios kaip bankas „Barclays“ ar biotechnologijų įmonė „Thermofisher“, aukštosios technologijos sukuria tik iki 3 proc. Lietuvos eksporto.
Jei tradicinės pramonės našumas padidėtų 1 proc., tai lemtų beveik 1 proc. Lietuvos eksporto augimą. Tam, kad tokį patį poveikį padarytų aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų pramonė, jai reiktų padidinti našumą bent 32 procentais.
„(Valdžiai – Red.) reikėtų subalansuoto požiūrio į skatinimą, nesifokusuoti vien tik į vieną sektorių, bet galvoti apie didesnį paveikslą. Lietuvos konkurencingumui padėtų didelės pridėtinės vertės kūrimo skatinimas ir tradicinėse ūkio šakose“,- antradienį sakė „Ernst & Young“ konsultantas Linas Dičpetris.
Sėkmės receptas - taikyti aukštąsias technologijas tradicinėje pramonėje
Tyrimo metu pastebėtas paradoksas – kartais tradicinės pramonės įmonės savo veikloje naudoja aukštąsias technologijas, o kita įmonė deklaruoja gaminanti aukštąsias technologijas, bet pati veikia su senovine įranga ir senais metodais.
„Kartais nepelnytai priešinamos tradicinės ir aukštųjų technologijų ūkio šakos. Nevertėtų jų taip priešinti, nes paveikslas pakankamai integruotas. Tradicinėje pramonėje yra pakankamai ženkliai didesnę pridedamąją vertę sukuriančių segmentų. Didžiausią pridėtinę vertę kuria pagrindiniai chemikalai ir trąšos“,- tradicinio ūkio svarbą pabrėžė L. Dičpetris.
Patraukliausi investuotojams sektoriai yra elektros įrenginių ir aparatų, techninės gamybos sektoriai, kai kurie maisto ir chemijos pramonės subsektoriai.
„Kai mes galvojame apie tai, ką reikėtų skatinti, duosiu „Amilinos“ pavyzdį Panevėžyje, kuri „gimė“ iš „Malsenos“. Nuo grūdų, miltų ir makaronų ji padarė ženkliai pridėtinę vertę kuriantį produktą – krakmolą. Pramonė ta pati, produktas sąlyginai paprastas, bet šuolis yra didžiulis ir žmonės skina vaisius“,- sėkmingai aukštąsias technologijas taikančios tradicinės įmonės pavyzdį pateikė L. Dičpetris.
Lenkiame Latviją ir Estiją
Tiesioginės užsienio investicijos 2010 metais sukūrė per 1,6 tūkst. darbo vietų Lietuvoje. Tuo pačiu laikotarpiu Estijoje buvo sukurta per 500 darbo vietų, Latvijoje – kiek mažiau nei 200.
„Jei vien tik lygintume save su tradiciniais kaimynais Pabaltyje, tai per pastaruosius porą metų – ir 2012 turbūt nebus išimtis – ženkliai pirmaujame ir tą tendenciją reiktų išlaikyt. Buvo labai stiprus palaikymas iš politikų, iki premjero bendravimo su investuotojais. Jei politikai ryžtasi bendrauti su investuotojais, juos kviesti, tai yra būtina, naudinga ir tai reiktų tęsti“,- sakė L. Dičpetris.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad Lietuvos perspektyvos išlieka neblogos ir ateityje.
„Jei pažiūrime į skaičius, kurie parodo užsienio investicijų lygį šalyje, tai ES uodegėlėje esam, gal antri nuo galo. Bet tendencijos pastaruoju metu yra tikrai neblogos, neseniai gavau „Financial Times“ studiją, nagrinėjančią, kurie regionai yra lyderiai investicijų pritraukimui. Lietuva yra stipriausių penketuke. Tikimės, kad Vyriausybė aiškiai deklaruos savo norus ir valią pritraukti užsienio investicijas, tiek gerindama investicinį klimatą, tiek didindama pramonės, verslo konkurencingumą“,- sakė R. Skyrienė.
Pridėtinės vertės sukūrimas atskiruose sektoriuose (Ernst & Young duomenys)
Pramonės sektorius Našumas (tūkstančiais litų vienam darbuotojui) Finansinės paslaugos (aukštosios technologijos) 152
Popierius ir kartonas (tradicinė pramonė) 160
Gyvybės mokslai (aukštosios technologijos) 164
Grūdiniai produktai (tradicinė pramonė) 176
Lazerių pramonė (aukštosios technologijos) 190
Transporto kėbulai, priekabos (tradicinė pramonė) 213
Gėrimai (tradicinė pramonė) 227
Vaistai ir farmacija (tradicinė pramonė) 262
Pagrindiniai chemikalai, trąšos (tradicinė pramonė) 432
