„Manau, kad kiekviena valstybė turi turėti siekį. Būtų labai negerai, jei neužsibrėžtume sau tikslų. Šis siekis įpareigoja ir Finansų ministeriją, ir Lietuvos banko vadovybę, ir mane patį artimiausiu metu, organizuojant planą eurui įsivesti, pagalvoti apie priemones, kurios pirmiausiai būtų nukreiptos į infliacijos mažinimą ar pažabojimą“, - sakė premjeras „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Nors ekonomistai kalba, kad euro Lietuvai nereikia, nes tai tiesiog per brangu, A. Butkevičius nesutinka.
„Prieštarauju tokiai nuomonei dėl to, kad mes beveik turime eurą, nes litas su euru yra susietas. Aš manau, kad ekonomistai ar kai kurie mokslininkai galėtų atlikti tyrimą, kiek lito ir euro susiejimas kainuoja eksportui ir verslui, palyginti su tokiomis rinkomis, kaip Lenkija, kur zlotas cirkuliuoja lanksčiai tarp minimalios ir maksimalios ribos“, - teigė A. Butkevičius.
Anot jo, pernai tiesioginės užsienio investicijos buvo nukreiptos į negamybines priemones, į gamybines priemones buvo investuota labai mažai.
„Tai rodo, kad ilgalaikiame procese gamybos skatinimui, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, o ne apie vidaus investicijas, procesas sulėtės“, - sakė premjeras. Jo nuomone, įsivedus eurą bus pašalinta valiutos rizika.
„Tas kuris investuoja, žino, kad euro zonos šalyse palūkanų normos skolinantis mažesnės. Tai mums svarbu refinansuojant, skolinantis, mažinant skolos aptarnavimo išlaidas“, - pasakojo A. Butkevičius, tikindamas, kad yra ir kitų argumentų, kurie yra naudingi ekonomikai skatinti.
„Noriu aiškiai ir suprantamai pasakyti, kad įmokos į finansinio stabilumo fondą euro zonos šalyse suteikia galimybes investuoti į kapitalą. Investavus į kapitalą išleidžiami vertybiniai popieriai. Savaime suprantama, kad tie, kurie ten investuoja, turi geresnes sąlygas pasiskolinti ir tuo pasinaudoti“, -aiškino A. Butkevičius.
Pasak premjero, euro zonos šalys turi kaltinti ne eurą ir žmones, o politikus kurie priėmė populistinius sprendimus didinti įvairiausias išlaidas ir nepaskaičiavo kiek kainuos įvairiausi projektai.
„Euras yra tik atsiskaitymo priemonė už paslaugas ar mokant darbo užmokestį. Man keista, kai sako, kad Graikijoje finansinę ir ekonominę krizę sukėlė euras.
Aišku, įsivedant eurą nebuvo įvertinta finansinė būklė, buvo pateikta ne visa Graikijos informacija Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai. Be to, tuo laikotarpiu jiems nebuvo leidžiama įsivesti eurą.
Taigi kai šalys nesusitvarko savo finansų rinkos, elgiasi finansiškai neatsakingai, augina valstybės skolą ir fiskalinį deficitą, o galų gale sako, kad euras kaltas, man tai nesuvokiama ir nesuprantama“, - Ministras Pirmininkas.
Derasi dėl naujos sutarties
Paklaustas apie nuslėptą Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ viceprezidento Aleksandro Medvedevo vizitą, A. Butkevičius teigė, kad jokių susitarimų nebuvo pasiekta, dėl to apie tai informacijos ir nebuvo.
„Susitikimo tikslas buvo vienas – mes norime kalbėtis apie būsimą (dujų tiekimo - Red.) sutartį. Tai yra būtina, nes pasibaigė esamos sutarties galiojimo laikotarpis. O susitikimo metu ir buvo kalbama apie naują sutartį bei naują formulę“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė premjeras, tikindamas, kad šalys išsiskyrė nieko nesutarusios.
„Artėja laikas, kada reikės pasirašyti naują dujų tiekimo sutartį ir nustatyti naują formulę, pagal kurią bus skaičiuojama dujų kaina. (...) Neturiu informacijos, ko prašo „Gazprom“, bet būtų gerai, jei pasiektumėme, kad dujų kaina Lietuvai būtų tokia pat kaip Latvijai ir Estijai. Už ką? Todėl, kad yra dujotiekis, einantis į Kaliningrado sritį per Lietuvą. Galima gal diskutuoti dėl transportavimo tarifų“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Ieško kaltų
Šią savaitę Briuselyje aptartas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo nutraukimas - Europos Sąjunga nutarė kol kas nebeskirti pinigų IAE uždarymo darbams. „Lietuvos ryto“ televizijos paklaustas, kas dėl to kaltas, A. Butkevičius tikino, kad kol kas nėra aišku, ir šiuo metu vyksta auditas.
„Reikia pripažinti, kad vyko tam tikri uždari pasitarimai ir ginčai su „Nukem“, bendrove, atsakinga už IAE uždarymą“, - sakė A. Butkevičius.
Anot premjero, ginčams viduje spręsti buvo samdomi teisininkai, kurie valstybei kainavo 26 mln. litų.
„Tiems teisininkams, turintiems ginčo išvadas, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas uždraudė eiti į Europos Komisiją ir ginti savo matymą prieš įmonę, kuri neva teikia nesaugius konteinerius. Kai buvo paklaustas, kodėl taip įvyko, tai jis atsakė, kad Europos Komisijoje žmonės gali supykti“, - pasakojo Premjeras.
Anot A. Butkevičiaus, kol nėra galutinių išvadų, negalima kaltinti vien A. Sekmoko. Tai paaiškės po tyrimo.
„Matyti kaltės ir iš tų pokalbių, kurie vyko mano kabinete, kad konteineriai, kurie pateikti, neatitinka projektinių reikalavimų. Ir jeigu taip yra, tai savaime suprantama, kad kalti tie, kurie teikia tuos konteinerius“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė A. Butkevičius.
Premjeras A. Butkevičius prisiminė ir laikotarpį, kai vyko pirmojo reaktoriaus valymo darbai. „Kompanija, kuri užsiėmė išvalymu, dirbo sėkmingai. Vien visų medžiagų transportavimas iš pirmojo reaktoriaus leido sutaupyti 50 mln. eurų.
Nors ta kompanija sėkmingai vykdė darbus, jos paslaugų buvo atsisakyta. Vėliau ta pati bendrovė laimėjo konkursą Slovakijoje, Bulgarijoje, kur yra analogiški reaktoriai. Po to buvo atsisakyta ir kai kurių kvalifikuotų žmonių paslaugų ir prasidėjo ginčai viduje. Ginčai, kurie tęsiasi jau dvejus metus“, - teigė A. Butkevičius.
