Vieni tokiame poelgyje mato įprastą britišką euroskepticizmą, kiti – politines ar ekonomines paskatas.
Kartais pavyksta įžvelgti ir aroganciją.
„Mes esame pakankamai dideli, kad nebijotume likti vieni“,- pokalbio su lrytas.lt žurnalistu metu užtikrintai pareiškė Lietuvoje viešintis britų lobistas Matthew Elliottas.
Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC pavadintas „vienu įtakingiausių šalies lobistų“, šis vyras vieną kartą tautai jau pasakė, kaip pasielgti.
Tai vyko referendumo, kuris galėjo pakeisti šalies politinę sistemą, metu.
Prieš M. Elliotto pradėtą kampaniją „NOtoAV“, už pakeitimus norėjo balsuoti du trečdaliai rinkėjų.
Po kampanijos jiems atėjus prie balsadėžių paaiškėjo, kad statistika apsivertė aukštyn kojomis – 67 proc. britų balsavo taip, kaip siūlė M. Elliotas.
Kitas jo laukiantis uždavinys – organizuoti kampaniją 2017 metų referendumo metu, kai Didžioji Britanija spręs savo likimą Europos Sąjungoje.
- Palyginti su jau atliktais darbais, šis bus lengvesnis ar sunkesnis? Ar yra kokių skirtumų? - pašnekovo paklausė portalas lrytas.lt.
- Skirtumas tas, kad dar nežinau, kurioje pusėje teks būti. Mums reikia sulaukti ES pasiūlymo ir sužinoti, ką jie mums pasiūlys.
Tikiuosi, kad Cameronui (Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui - Red.) pavyks gauti gerą pasiūlymą ir mes galėsime skatinti žmones balsuoti likti ES.
Tačiau jei jam nepavyks išsiderėti gerų sąlygų, tuomet neliūdėsime palikę ES.
Sužinojus derybų rezultatus būtų galima iškart pradėti ruoštis referendumui. Surengti referendumą pakaktų 2-3 mėnesių, jis turėtų vykti 2017 metais.
- Kodėl pasirinkta tokia tolima data? Yra manančių, kad tai – tiesiog D. Camerono garantija, kad jis būtų perrinktas 2015 metais.
- Yra kelios priežastys. Visų pirma, šiuo metu Didžiąją Britaniją valdo mišri koalicija.
Premjeras mano, kad negali pradėti derybų su ES, kol neturi visos tam reikalingos politinės jėgos savo rankose.
Be to, mes nenorime daryti referendumo būtent dabar, kai visą Europą purto krizė.
Jei britams būtų pasiūlyta tokiame referendume balsuoti rytoj, ką jie pasirinktų?
Apklausos rodo, kad jei balsuotume rytoj, paliktume ES. Už išėjimą iš ES balsuotų apie 60 proc. rinkėjų.
Tačiau referendumai turi vieną savybę – žmonės yra linkę balsuoti už turimą status quo ir nenori nieko keisti. Tai itin išryškėja prieš pat referendumą.
Manau, kai žmonės pradės mąstyti apie išėjimą daugiau, diskutuos apie tokio poelgio privalumus ir trūkumus, tuomet ta persvara gerokai sumenks.
Kritikai nurodo ir įvairių pasitraukimo grėsmių – tokių, kaip prekybos su ES apsunkinimas, sankcijų įvedimas. Kita vertus, ES iš prekybos apribojimų prarastų daugiau, nei išloštų.
Britai nori ne išeiti, jie tik nori geresnių sąlygų. Jie nori, kad jų Vyriausybė nuvyktų į Briuselį ir pasakytų „šiais įstatymais mes esame nepatenkinti, prašome juos pakeisti“.
- Kas turi būti pakeista, kad Didžioji Britanija norėtų likti Europos Sąjungoje?
- Mums svarbiausia – konkurencingumas.
Šiuo metu neapleidžia nuojauta, kad tam tikri ES įstatymai ir reguliavimo aktai labiau kenkia, nei padeda mūsų pramonei.
Be to, labai trukdo žvejybos apribojimai Šiaurės jūroje.
Kita kliūtis – žemės ūkio skatinimas. Nesuprantame, kodėl reikia tiek daug lėšų skirti būtent šiai pramonės šakai. Iš esmės tai padeda tik Prancūzijai.
- Ar jūsų išstojimo priežastys tikrai yra ekonominės, o gal jums tiesiog nepatinka būti šioje sąjungoje?
- Mums išstoti yra gerokai lengviau, nei daugumai kitų šalių.
Didžioji Britanija niekuomet neturėjo romantiškų priežasčių būti Europos Sąjungoje. Mes į ją įstojome, kai buvome ekonomiškai parklupdyti, kai buvome vadinami Europos „ekonominiu ligoniu“.
Ekonomika buvo duobėje, turėjome 26 proc. infliaciją. Tuo metu mums labai reikėjo šitos prekybos sąjungos.
Dabar mes esame gerokai stipresni ekonomiškai ir nebeprašome pagalbos.
Kitos šalys stengiasi išlikti ES dėl kitų priežasčių. Vokietijai ir Prancūzijai ES yra tarsi garantas, kad neįvyks dar vienas karas.
Pietų Europos valstybėms įstojimas į ES buvo lengvesnis ir greitesnis būdas nuo diktatūros pereiti prie demokratijos. Rytų Europos šalys skubėjo į ES, nes norėjo kuo greičiau panaikinti bet kokius praeities ryšius su Sovietų Sąjunga.
Mūsų istorija visada buvo susieta ne tik su Europa, bet ir su visu pasauliu. Mes nebijome tapti Europos pakraščiu.
Mes esame pakankamai dideli, kad nebijotume likti vieni.
- Ar nebijote, kad išstojusi iš ES Didžioji Britanija prarastų savo politinę įtaką?
Mūsų įtaka kiek sumažėtų, bet ES nėra vienintelė politinė organizacija pasaulyje.
Mes esame daugelyje tarptautinių politinių, prekybos organizacijų, su JAV bendradarbiaujame Irake ir Afganistane.
Be to, britai prekiauja su vadinamosiomis BRIC (taip sutrumpintai vadinamos Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija - Red.) šalimis.
Pasaulyje yra daugybė žaidimų aikštelių, kuriose mus priims.
- Tačiau kokį pavyzdį jūs rodote kitoms valstybėms? Ar neprasidės chaosas, jei visi pradės sakyti „duokite mums tą ir aną, arba išeisime iš sąjungos“?
- Europa šiuo metu stovi kryžkelėje. Yra daug šnekama apie fiskalinę sąjungą, bendrą bankų reguliavimą, daugybę kitų veiksmų, kurių bus greit imtasi.
Euro zonos narės ketina gerokai keisti kursą, dėl to tiek mums, tiek kitoms euro neturinčioms šalims reikia iš naujo nustatyti savo vaidmenį Europoje.
Manau, kad reikia naudotis tokia padėtimi ir stengtis išsireikalauti sau naudingų sąlygų. Kitos šalys galėtų prie mūsų prisidėti.
Europos Sąjungai reikia atsinaujinti. Svarbiausia būtų sumažinti prekybos suvaržymus ir žemės ūkio paramą.
Mūsų premjero kalba paskatino diskusijas, į kurią pusę turi pasikeisti Europa. Naujų sutarčių ir taisyklių pasirašymas – tik laiko klausimas.
- Lietuvoje buvo surengtas referendumas dėl atominės elektrinės. Tauta balsavo „ne“. Tačiau iš mūsų politikų kalbų galima spėti, kad kada nors to paties klausimo gali būti paklausta antrą kartą. Kaip manote, ar būtų galima tikėtis kitokio atsakymo?
- Mūsų referendumai visuomet būna rengiami tik kartą. Aš žinau atvejų, kai referendumas buvo rengtas du kartus ir skirtingai baigėsi – kad ir Airija, kuri iš pradžių visuotinai nepriėmė Lisabonos sutarties, o vėliau, ją jau pakoregavus, priėmė.
Svarbiausia – nutaikyti teisingą laiką, kada surengti referendumą. Tai turi sietis su kažkokiais įvykiais, pasiektais laimėjimais, derybomis.
- Neseniai Didžiojoje Britanijoje kilo nemaža nepasitenkinimo banga, nukreipta prieš laisvesnius imigracijos įstatymus imigrantams iš Rytų Europos, ypač – bulgarams ir rumunams. Kodėl? Ar mes buvome tokie blogi, kad nebenorite priimti kitų rytų europiečių?
- (Juokiasi) Žmonės bijo, kad atvyks daugybė darbuotojų, kurie norės pašalpų.
Svarbu tai, kad žmonės, kurie atvyksta į Didžiąją Britaniją, atvyktų dirbti, o ne naudotis socialinėmis lengvatomis.
Nemaža dalis imigrantų atvyksta, jiems nepasiseka susirasti darbo, ir jie lieka šalyje, naudodamiesi mokesčių mokėtų pinigais.
