Kuo toliau, tuo labiau pasaulio ekonomiką lems besivystančios šalys.
JAV darbo rinkos duomenys gerai iliustruoja tikrojo progreso trūkumą šios šalies ekonomikoje. Mes matome, kad ekonomika auga po kelis procentus per metus. Bet darbo rinkoje po krizės didesnių pokyčių nėra. Santykis tarp užimtų gyventojų ir bedarbių smuko per krizę ir dar nepakilo. Nors ten sukuriama po 100-200 tūkst. darbo vietų per mėnesį, demografija daro savo – daugėja gyventojų, atvyksta imigrantų. Tad naujos darbo vietos iš esmės skiriamos naujiems į rinką atėjusiems žmonės. Oficialiai nedarbas mažėja, tačiau tokią situaciją labiau lemia tai, kad žmonės traukiasi iš darbo rinkos. Darbo neieškantis žmogus nelaikomas bedarbiu. Nedarbo lygis JAV iš tiesų siekia 17 proc. visos darbo jėgos. Įsivaizduojate, koks išteklių švaistymas, kai tokia didelė žmonių dalis nedirba? Europoje mūšis vyksta dėl valstybių skolų. Lūžis įvyko liepą, kai Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pareiškė, kad padarys viską, jog euras išliktų. To reikėjo jau seniai. Nors skolinimo kainos išliko didelės, jos pradėjo mažėti. Kodėl tos kalbos tokios svarbios? Ką reškia žodis „bazuka“, ekonomistai žino gerai. Rinkoje veikia daugybinė pusiausvyra, kai lūkesčiai nulemia šalies ekonomikos ateitį. Jeigu investuotojai pagalvoja, kad kažkas bus blogai su šalies finansais, jie didina palūkanas, šalis skolinasi brangiau, ir situacija sunkėja. Prasideda kalbos ne apie tai, ar šalis bankrutuos, o kada. Tokią daugybinę pusiausvyrą reikia tiesiog nupjauti. M. Draghi kalba buvo ta bazuka, kuri buvo panaudota tiems lūkesčiams nupjauti.
Jeigu kišenėje turi bazuką, tai dar nereiškia, kad kiti tai žino. Jeigu visiems pasakai, kad kišenėje turi bazuką, visi atitinkamai reaguoja, net jeigu jos kišenėje nėra. Kodėl ir Europai, ir JAV nelabai sekasi ekonomikos ištraukti iš duobės? Tinkama būtų slidaus kalno metafora. Norint įveikti kalną, reikia gerai įsibėgėti. Jeigu neįsibėgėsi, gali pusiaukelėje nuriedėti atgal. Bandymai valstybėms susimažinti skolinimąsi yra gerokai pavojingesni, nei manyta iki šiol, nes fiskaliniai multiplikatoriai yra stipresni, nei galvota anksčiau. Yra aišku, kad jeigu privatus sektorius mažinsis savo skolas, kažkas jas turės didinti. TVF pripažino, kad neigiamas taupymo poveikis yra didesnis, nei manyta. Tinkama aktyvi fiskalinė politika ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti valstybės skolą labiau nei taupymo politika. Tai įrodoma matematiškai. Histerezė – tai reiškinys, kai sistema negrįžta į senąją pusiausvyrą, net panaikinus visas jas keičiančias aplinkybes. Kaip tai veikia ekonomiką? Ši sąvoka dažnai naudojama kalbant apie nedarbo lygį. Dėl įvairių priežasčių po krizių nedarbo lygis ilgam išlieka gerokai aukštesnis nei iki krizės. Įtakos tam turi darbuotojų ir darbdavių santykiai – darbdavys nežino, dėl ko žmogus, kurį nori įdarbinti, prarado savo darbo vietą – dėl krizės ar dėl to, kad prastai atliko pareigas? Be to, darbo netekę žmonės praranda įgūdžius, pripranta prie bedarbio būsenos, kai turi daug laisvalaikio. Bedarbiai gauna įvairias pašalpas, o tai jų irgi neskatina grįžti į darbo rinką. Visi tie dalykai lemia labai didelį žmogiškųjų išteklių švaistymą. Lietuvai visai gerai sekėsi kapstytis iš duobės dėl eksporto dėl to, kad neblogai sekėsi mūsų pagrindiniams prekybos partneriams. Pavyzdžiui, dėl didelių energijos kainų Rusija turi daug pinigų, todėl galime į ją eksportuoti. Jeigu naftos kainos smuktų, Lietuvai tai greitai pasijustų.
