Arklienos skandalas, savaitgalį supurtęs pusfabrikačių mėgėjus Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje, netrukus ataidėjo ir iki jautrių Lietuvos vartotojų skrandžių.
O kas, jei vietoj jautienos ir jie kokioje nors sumuštinių užkandinėje sukramtė maltos arklio mėsos? Kodėl taip įsiuto britai ir airiai, jos užkandę? - lrytas.lt paklausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko.
Ispanijoje arkliena – delikatesas. Jos vertė Europoje maždaug tokia pati kaip ir jautienos. Kodėl taip įsiuto britai ir airiai, jos užkandę? - lrytas.lt paklausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko.
- Viską lemia vartojimo tradicijos. Nes ekonominiu požiūriu arkliena tose šalyse, kur ji vartojama, pavyzdžiui, Italijoje, kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir jautiena.
Bet Didžiojoje Britanijoje skandalas kilo ne dėl to, kad jiems buvo atgabenta vienos mėsos mainais į kitą, o dėl apgavystės ženklinant.
Ir čia skandalą įpūtė ekonominis veiksnys. Rumunijoje, kur romai „užauga ant arklio“, arklienos tikėtina, yra didesnė pasiūla, nei jautienos.
Ir ji ten yra gerokai pigesnė už jautieną.
- Ar yra tikimybių, kad tų gamintojų produktai pasiekė Lietuvą?
- Pirminiais duomenimis, į Didžiosios Britanijos bei Airijos prekybos centrus falsifikuoti jautienos produktai pateko iš įmonės Liuksemburge, kuri juos tiekė pagal Prancūzijos bendrovės „Comigel“ užsakymą.
„Comigel“ ir organizavo mėsos tiekimą iš skerdyklos Rumunijoje.
Lietuva su Rumunija neprekiauja jokia mėsa. Patikrinome ir tai, ar į Lietuvą nebuvo įvežta kokių nors produktų iš minėtos Prancūzijos įmonės ar jos antrinės įmonės Liuksemburge. Švaru: nieko neįvežta.
Apskritai, į Lietuvą jautienos įvežama tik vos apie 2,6 procento, o ir ta mūsų perdirbėjus pasiekia iš Lenkijos bei Latvijos. Visa kita, kas atsiduria ant vartotojų stalo, - šviežia mėsa bei jautienos produktai - yra pagaminti iš mūsų šalyje užaugintų galvijų.
- Kaip britai sugalvojo patikrinti, kokia mėsa tuose gaminiuose? Ar yra tikimybė, kad ir mes kartais sukramtome jautienos koldūnus net nenumanydami, kad juose – pati tikriausia kiauliena?
- Manau, kad britai, kaip ir mes, atsižvelgė į tikimybę, kad pigesni mėsos produktai gali būti falsifikuojami - žaliava keičiama į pigesnę.
Pavyzdžiui, Lietuvoje jautiena daug brangesnė už kiaulieną. Galima daryti prielaidą, kad prekybininkai arba gamintojai gali gudrauti - falsifikuoti gaminius.
Mes nuolat tikriname, prekybininkams to net nežinant, tam tikrus gaminius. Tai darome ir mėsos perdirbimo įmonėse. Paimame mėginius ir tiriame, ar juose nėra mikrobiologinės taršos. Kitą kartą tikriname sudėtį, trečią kartą – ar jautienos farše nėra įmaišyta kitokios rūšies mėsos.
Laimei, kiek tikrinome, neaptikome klastočių. Tad, būkite tikri, mes stebime rinką, prekybininkams ir perdirbėjams to nė nežinant.
- Jei ant pusgaminio pakuotės parašyta – koldūnai su jautiena, ar jums nekyla įtarimų, jog tai prasilenkia su tiesa?
- Skandalų Europoje išties nemažėja. Jų, tikėtina, dar daugės. Nes egzistuoja tikimybė, kad gamintojai bandys klastoti gaminius – dėti į juos pigesnę mėsą vietoj brangesnės ir vertingesnės. Ir to nedeklaruos. Todėl ir mes stebime, kas vyksta mūsų rinkoje.
Esame paėmę mėginių visuose prekybos tinkluose. Jei būtų kažkas bloga, visi sužinotų. Tikrinami ir pusfabrikačiai, ir šaldyti mėsos gaminiai, ir pačių centrų antrinėse įmonėse pagaminti produktai.
Jei, tarkim, koldūnų ženklinimo etiketėje rašoma – 30 proc. jautienos, 20 proc. kiaulienos, įtarimo šešėlis nekrinta. Bet jei sudėtyje nurodoma, kad tai gaminys su jautiena, tampa įtartina. Nes jautiena – pati brangiausia mėsa.
- Iš Lietuvos kasmet į Ispaniją ir kitas ES šalis išgabenama apie 1300 arklių maistui. Ar tai tokia jau prasta mėsa, jei taip piktinasi britai?
- Viską lemia vartojimo kultūra. Iš vienos skerdyklos Lietuvoje per mėnesį į Italiją išgabenama apie 200 arklių skerdienos. Yra ir gamintojas, kuris gamina mūsų šalyje arklienos dešrų, bet jos – lyg tam tikras eksperimentas, kuriuo bandoma pasiūlyti vartotojams šį tą neįprasto.
