Respondentai tokią savo nuomonę argumentavo sakydami, kad
žmonės labiau pasitiki valstybiniu draudimu (31 proc.), baiminasi
privačių bendrovių bankrotų (44 proc.), mano, kad kai kurių rūšių
draudimu privačioms bendrovėms drausti neapsimoka (26 proc.).
Pusės visų apklaustųjų įsitikinimu, dauguma žmonių nesirūpina
savo ateitimi, o ištikus nelaimei reikalauja valstybės pagalbos.
Dar trečdalis mano, kad žmonės nelinkę solidariai padėti socialiai
pažeidžiamiems asmenims, todėl valstybės vaidmuo čia išlieka
svarbus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus
Bitino, valstybinės socialinio draudimo sistemos poreikį rodo ir
tai, kad didžioji dauguma gyventojų rinktųsi dalyvavimą joje, net
jeigu tai būtų neprivaloma (64 proc.). Paklausti, koks būdas kaupti
pensiją jiems atrodo patraukliausias, daugiausia respondentų (33
proc.) apsirūpinti pensija senatvei rinktųsi variantą paskirstyti
draudimo įmoką tarp „Sodros“ ir privataus pensijų fondo ir pensiją
gauti iš abiejų šaltinių.
Dar 30 proc. mano, kad geriau visą įmoką mokėti ir pensiją
gauti tik iš „Sodros“, 18 proc. - taupyti lėšas savarankiškai, o 13
proc. apklaustųjų rinktųsi pensiją kaupti vien privačiuose pensijų
fonduose.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik pusė apklaustųjų vis tik
nežino, jog pasirinkus būdą kaupti abiejuose - „Sodroje“ ir
privačiuose pensijų fonduose - ta dalimi, kurią jie skirs
pastariesiems, atitinkamai sumažės jų pensijos kaupimo dalis
„Sodroje“ (48 proc.).
Paprašyti įvardinti valstybinio socialinio draudimo trūkumus,
gyventojai vardijo per mažas „Sodros“ išmokas (56 proc.
respondentų), didelę biurokratiją (40 proc.), deficitinį „Sodros“
biudžetą (40 proc.), per dideles socialinio draudimo įmokas (32
proc.).
Beveik pusė (43 proc.) apklausos dalyvių sutiktų, kad siekiant
subalansuoti „Sodros“ biudžetą būtų didinamos ne socialinio
draudimo įmokos, o kiti mokesčiai (pvz., pridėtinės vertės, akcizai
ir kt.).
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojai gerai supranta, nuo ko
priklauso socialinio draudimo išmokų dydis: 88 proc. apklausos
dalyvių nurodė, kad nuo legalaus darbo stažo, 70 proc. - nuo
sumokėtų įmokų, 66 proc. - nuo amžiaus. Paklausti, kiek procentų
nuo darbo užmokesčio socialiniam draudimui sumoka darbdavys ir
darbuotojas, visiškai tiksliai atsakė maždaug trečdalis apklausos
dalyvių.
Iš visų respondentų antrosios pakopos pensijų sistemoje nurodė
dalyvaują 40 proc. Tarp dirbančiųjų apklausos dalyvių šis dydis
siekė 57 proc. „Sodros“ duomenimis, antros pakopos pensijų kaupimo
sutartis yra pasirašę apie 83 proc. visų apdraustųjų. Taigi galima
daryti prielaidą, kad apie ketvirtadalis darbuotojų nežino apie
savo dalyvavimą privačiame pensijų kaupime.
Šalies gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter
tyrimai“.