Vertingesnė už kitą mėsą
Arkliena yra gerokai vertingesnė už bet kurią kitą mėsą. Joje yra gausu baltymų, cinko, vario, kalio, vitaminų A, E, B12 bei geležies. Todėl nuo seno šią mėsą valgyti patariama kūdikių besilaukiančioms moterims bei žmonės, sergantiems anemija (mažakraujyste).
Arklienoje itin mažai riebalų ir cholesterolio. Tai nekaloringa mėsa, pavyzdžiui, 100 g arklienos yra 110 kalorijų, kai tokiame pat kiekyje jautienos – 160 g.
Be to, arkliai turi imunitetą galvijų pasiutligei bei įvairioms parazitų sukeliamoms ligoms, todėl be baimės arklieną galima valgyti žalią. Nevertėtų abejoti ir jos natūralumu, nes arkliai, skirtingai nei galvijai, paprasčiausiai neištvertų jokių hormonų injekcijų, kurie taip mėgiami didžiojoje mėsos pramonėje.
O ir arklienos skonis nenuvilia. Liesa, minkšta, lengvai salstelėjusi ir nepaprastai sultinga arklio mėsa yra tikrų tikriausias delikatesas.
Todėl nenuostabu, kodėl arklieną taip vertina Centrinės Azijos, Kinijos, Japonijos bei Pietų Amerikos gyventojai. Kinija apskritai yra didžiausia arklienos vartotoja pasaulyje - kasmet kinai jos suvalgo apie 400 tūkst. tonų.
Antroje vietoje - Kazachstanas, kur arklių mėsa nuo seno yra neatsiejama nuo vietos gyventojų mitybos. Meksika yra didžiausia arklienos gamintoja pasaulyje. Ji kiekvienais metais į tarptautinę rinką patiekia apie 80 tūkst. arklienos. Arkliena joje santykinai pigi. Ir link ekonominės gerovės po truputį žengiančioje valstybėje tai jau savaime reiškia ir didesnį šios mėsos populiarumą.
Prancūzai arklieną valgo jau porą šimtmečių
Tačiau norint paragauti arklio mėsos tikrai nebūtina keltis per Atlantą ar skrosti Tolimųjų Rytų. Arklienos vartojimo tradicijų apstu ir senajame žemyne. Šveicarija, Vokietija, Belgija, Austrija ar Islandija – tai tik kelios valstybės, kurių kulinarinis paveldas neišsiverčia be vieno ar kito unikalaus arklienos patiekalo.
Štai, pavyzdžiui, Italijoje vienam asmeniui per metus tenka daugiau kaip kilogramas arklienos. Šiaurės vakarų Belgijoje gaminamos arklienos dešrelės turi istorinės ir kulinarinės reikšmės, ir yra užregistruotos Europos Sąjungos paveldėsaugos dokumentuose. Tuo tarpu prancūzai savo meilę šiai mėsai išpažįsta jau nuo XIX a. pradžios.
Tuomet, kai po 1807 metais Ylavoje įvykusio mūšio Napoleono kariniai daliniai ėmė badauti, vyriausiasis kariuomenės chirurgas Baronas Dominique Jeanas Larry kariams patarė tiesiog valgyti mūšyje kritusių arklių mėsos.
1866 m. arklienos vartojimas buvo legalizuotas visoje Prancūzijoje, o 1870 m. dėl kritinės ekonominės situacijos, kai skurstantys žmonės nebeįstengė įpirkti kiaulienos ar jautienos, arklių mėsa pradėjo garuoti ant daugelio prancūzų stalo. Neilgai trukus ji atsirado ir Prancūzijos aukštosios virtuvės valgiaraštyje.
Mėsa, kuri padėjo ištverti badą, ilgainiui tapo Prancūzijos elito delikatesu. Dar ir šiandien senąsias mitybos tradicijas puoselėjantys prancūzai su pasimėgavimu kerta džiūvėsiuose apvoliotas arklio smegenis, dailiai keptuvėje apskrudintą arklio širdį ar sultingą pasturgalio išpjovos kepsnį.
Apgavystė – akims, bet ne skrandžiui
„Aš puikiai suprantu, kad dauguma europiečių įtūžo, vietoj jautienos gavę arklienos iš Rumunijos. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad deramai augintų arklių mėsa yra išties gardi“, - teigė Paryžiuje gyvenantis Gerardas Marinas, lankydamasis vienoje iš keliolikos šiandien Paryžiuje vis dar esančių arklių skerdyklų.
Jo teigimu, jaunuoliai, valgantys vien tik perdirbtą maistą, kebabus ir kitus menkaverčius produktus, nė neįsivaizduoja, ką praranda.
„Niekada neperku jautienos. Verčiau renkuosi arklieną, kadangi ši yra gardesnė ir pigesnė“, - kalbėjo kita paryžietė Catherine Clerc. Kiekvieną savaitę vietiniame turguje ji perka šviežios arklio išpjovos, iš kurios dažniausiai ruošia arba žalią tartarą, arba kraujingus kepsnius, kuriuos patiekia su bulvėmis, česnakais ir šviežiomis salotomis. Moteris džiaugėsi, jog kartą šiais kepsniais pasivaišinę draugai tapo arklienos mėgėjais.
Tuo tarpu 37 metų karatė instruktorius teigia, kad didžiausias arklienos privalumas yra tas, jog ji gerokai lengviau virškinama.
„Daug sportuoju, o jautiena per daug apsunkina skrandį. Arklio mėsa yra liesesnė ir geriau pasisavinama“, - sakė jis. Mat jautiena visiškai susivirškinama per 24 valandas, kai arkliena – vos per 3.
Taip pat arklieną renkasi ir išskirtinumo trokštantys restoranai. Vienas tokių – Paryžiaus centre įsikūręs „Septime“, neretai vadinamas „neo-bistro“. Mat bando suderinti tradicinę prancūzišką virtuvę, modernizmą bei žemas kainas. Čia išskirtinių pojūčių trokštantys lankytojai gali užsisakyti arklienos tartaro, patiekiamo su braškėmis ir peletrūnų kremu.
Tuo tarpu kiekvienas, užsukęs į Marais kvartale esantį „Le Taxi Jaune‘s“ restoraną, turi progą pasivaišinti užkandžiu, paruoštu iš arklio smegenų, sukrimsti sultingą arklienos kepsnį bei rūkytų arklienos dešrelių.
„Netiekiu lengvų patiekalų, tačiau jūs galite ateiti į restoraną ir suvalgyti kažką nepaprasto“, - pakvietė vyriausiasis restorano šefas Otisas Lebertas.
Susidomėjo net britai
Tiesa, prancūzai jau kurį laiką yra plakami aplinkinių tautų dėl pernelyg laisvo požiūrio į maistą, tačiau net ir aršiausi jų kritikai britai šiuo atveju nėra be nuodėmės.
Nors jau daugiau kaip pusę amžiaus arklienos gaminimas bei valgymas Jungtinėje Karalystėje yra laikomi griežtu tabu, ši mėsa vis dėlto nėra uždrausta įstatymo ir pastaruoju metu neretai sulaukdavo pripažinimo.
Štai, Kento grafystėje įsikūrusio restorano „Chez Sophie“ savininkas Martinas Lemanas jau kurį laiką gamina mėsainius su arkliena. O tą daryti, kaip pats teigia, jį paskatino didžiulis klientų susidomėjimas. Kai pastarieji ėmė klausinėti, kokio skonio yra arkliena, restorano darbuotojams neliko nieko kito kaip tik pateikti arklienos patiekalų. „Arklio mėsa yra liesa, praturtinta baltymų ir neabejotinai naudingesnė už žuvį ir gruzdintas bulvytes (tradicinį britų patiekalą)“, - patikino M. Lemanas ir pasidžiaugė, kad klientai kuo toliau, tuo labiau vertina arklieną.
Jis viliasi, kad šiuo metu per Europą vilnijantis arklienos skandalas paskatins žmones kritiškiau žiūrėti ne į pačią arklieną, bet į visą mėsos pramonę ir labiau domintis maisto kilme.
Arkliena naudingesnė už jautieną
Tai, kad arkliena yra naudingesnė už jautieną, pažymi ir vienos didžiausių skerdiena tarptautinėje rinkoje prekiaujančių Didžiosios Britanijos kompanijų „Vestey Group“ savininkas Johnas Vestey.
Vyras prisiminė, kad arklių mėsa buvo itin populiari Jungtinėje Karalystėje per Antrąjį pasaulinį karą. Jam ir pačiam ne kartą yra tekę valgyti patiekalų iš arklienos, kurią nuo jautienos atskirdavo dėl saldaus jos skonio ir gelsvo riebalų sluoksnio.
Vis dėlto, J. Vestey įsitikinimu, arkliena neturėtų būti brukama žmonėms, kurie jos nevalgo. Juo labiau – jiems to nė nežinant. „Be abejo, vietoj jautienos parduotuvėje jam neturi būti įbrukama arklienos“, - pabrėžė britas.
Parengė Miglė Šeikytė
