Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje knygoje „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“ M. Maloney aiškiai nurodo artėjančios krizės priežastis ir, remdamasis istoriniais pavyzdžiais, pasakoja apie pinigų nuvertėjimą, klaidžius finansinio pasaulio klystkelius ir investuotojų kelio pradžią. Autorius be baimės demaskuoja vyriausybių ir bankų finansinės veiklos užkulisius.
Į šiuo metu vykstančią Vilniaus knygų mugę M. Maloney neatvyks, tačiau garsus investuotojas sutiko pasidalinti mintimis apie euro ir dolerio ateitį, valiutų stabilumą ir Lietuvos situaciją pasaulio finansų kontekste.
- Knygoje „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“ rašote apie artėjančią didžiulę ekonominę audrą. Ar galėtumėte apibūdinti jos pasekmes pasaulinei ekonomikai? Kaip ši audra paveiks tokias mažas šalis, kaip Lietuva?
- 2005 ir 2006 m. buvo kalbama, jog doleris jau pasmerktas ir saugesnė valiuta yra euras, esą jis ateityje taps pasaulio valiuta. Aš tvirtinau, kad taip nebus – eurui išlikti nepavyks.
Valiuta negali išsilaikyti, kai skirtingos šalys nustato individualią pinigų politiką ir iš esmės rūpinasi tik savo biudžeto deficitu, tačiau dalinasi viena valiuta ir bendru centriniu banku. Šiuo metu euro sistema braška ir jis gali žlugti daug greičiau nei JAV doleris.
Jei visos pagrindinės pasaulio valiutos susidurs su problemomis, dings pasitikėjimas visomis valiutomis. Tarpukario Vokietijoje žmonės prarado pasitikėjimą valiuta ir jos vertė krito greičiau nei buvo spausdinami pinigai. Prasidėjo hiperinfliacija.
Pinigų spausdinimas nelėmė valiutos vertės mažėjimo. Atvirkščiai – valiutos vertės mažėjimas paskatino spartesnį pinigų spausdinimą, nes valdžia turėjo daugybę finansinių įsipareigojimų.
Jei pasitikėjimas valiuta sumažėja, dažniausiai vyriausybė pradeda spausdinti didesnį pinigų kiekį. Taip siekiama išlaikyti konkrečios valiutos perkamąją galią. Jei valiutos pasiūla krenta greičiau nei spausdinami pinigai, ji yra pasmerkta. Dar neteko tyrinėti atvejo, kai iš tokios situacijos įmanoma išsigelbėti.
Susvyravus pasitikėjimui pagrindinėmis pasaulio valiutomis, žmonės iš kitų šalių tai tikrai pajus. Tai palies visą pasaulį.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos centrinis bankas pasaulio prekybos atsiskaitymams naudoja dolerius. Galėčiau lažintis, kad dauguma Jūsų bankų ir finansų maklerių įmonių investicijų yra doleriais. Be to, beveik visiems tarptautiniams atsiskaitymams naudojami doleriai.
- Kurias šalis valiutos krizė paveiks mažiausiai?
- Valiutos krizės atveju mažiausiai nukentės trečiojo pasaulio šalys, kuriose ne taip plačiai išvystytos bankininkystės sistemos. Tokių šalių apyvartoje daugiausiai cirkuliuoja grynieji pinigai. Šalys, kuriose gerai išvystyta bankinė sistema, turi kreditu paremtą didelę valiutos pasiūlos dalį, kuri gali tiesiog sugriūti. Tai būsto ir automobilių paskolos, kreditinės kortelės ir t.t.
Lietuva yra gana pažangi šalis ir ekonominė sunkmečio banga jai duotų didelį smūgį, kaip ir bet kuriai kitai išsivysčiusiai pasaulio šaliai.
- Teigiate, kad valiuta yra prastas daikto vertės matavimo įrankis?
- Taip. Jei norite sužinoti, kokia jūsų namo vertė, turite, pavyzdžiui, apskaičiuoti kiek litrų degalų ir kiek maisto prekių galite įsigyti už gaunamas pajamas.
Tai padarę, pastebėsite, kad situacija bus kitokia nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Trumpuoju laikotarpiu namo vertė leis jums nusipirkti ypač daug litrų benzino. Vėliau naftos kaina pradės didėti greičiau nei nekilnojamo turto ir staiga už būsto kainą galėsite įsigyti kur kas mažesnį degalų kiekį.
Pasitaiko laikotarpių, kai abiejų turto klasių vertė auga, tačiau vienos lėčiau už kitą. Tokiu atveju lėčiau augančios klasės produktų vertė, matuojant kaina, nors ir auga, bet lyginant su kita klase mažėja.
- Aukso ir sidabro kaina per pastaruosius 10 metų kilo ir nuo 2011-ųjų metų rugsėjo buvome reikšmingo aukso ir sidabro kainų kritimo liudininkais. Ar šiuo metu yra abiejų metalų kainų burbulas?
- Aukso kainų burbulas buvo 1980-aisiais. Tuomet uncijos (28,35 gr.) kaina siekė 850 dolerius. Taigi žmonės galvoja, kad aukso kainos pakilusios, nes kaina viršyja 850 dolerių. Bet per tą laikotarpį JAV atspausdino 10 kartų daugiau pinigų (juokiasi). Jei dabartinę situacija norėtume pavadinti aukso kainų burbulu, jo kaina turėtų siekti 8.500 dolerių už unciją.
Jei aukso kainos būtų išpūstos, tai reikštų, kad jis priklauso visiems. Kai buvo akcijų kainų burbulas, jas parduoti norėjo visi. Kai buvo nekilnojamojo turto kainų burbulas, visi tapdavo makleriais.
Kokia plačiosios visuomenės dalis investuoja į auksą dabar? Labai nedidelė. Ir tai nė iš tolo neprilygsta tai žmonių masei, kuri investavo į auksą 1980-aisiais. Tuo metu aukso kainos buvo labai aukštos.
- Savo knygoje rašote, kad JAV tapo socialistine valstybe, kurioje vis dar egzistuoja iliuzija, kad tai kapitalistinė šalis su laisvąja rinka. Keista girdėti tokį teiginį, nes JAV dažniausiai matoma kaip galimybių žemė. Paaiškinkite, kodėl, Jūsų nuomone, JAV tapo socialistine valstybe?
- Palaipsniui atsiranda vis daugiau įstatymų, suvaržančių verslą, pavienius asmenis bei laisvąją rinką ir bandančių perskirstyti mūsų turtą. Gyvenu Kalifornijoje, labiausiai socialistiškoje JAV valstijoje. Neseniai apsipirkinėjau maisto prekių parduotuvėje ir pamačiau, kad jie turi keistą potvarkį: maisto prekių parduotuvės privalo rinkti vieno dolerio mokestį už kiekvieną popierinį maišelį su pirkiniais.
Taip bandoma žmones skatinti atsinešti savo pirkinių maišelius ir sumažinti taršą. Visgi pats faktas, kad rinka gali būti baudžiama už tai, kad duoda pirkinių maišelį, yra absurdiškas! Tiesą pasakius, Kalifornija yra priešiškai verslo naujokams nusiteikusi vieta. Susidaro įspūdis, kad verslas čia niekam nereikalingas. Vienintelė priežastis, dėl kurios Kalifornija klesti ir išlieka, yra oras.
Be to, čia, JAV, turime tai, ką vadiname „Kūdikių bumo“ karta. Nuo antrojo Pasaulinio karo pabaigos iki 60-ųjų vidurio, kol buvo išrastos kontraceptinės tabletės, sparčiai augo gimstamumas. Pastaraisiais metais prasidėjo pirmieji šios „kūdikių bumo“ kartos pensijos metai.
Problema yra ta, kad jie turi gavėjų mentalitetą – tvirtai tiki, kad visko nusipelno vien todėl, kad kvėpuoja.
“Kūdikio bumo” karta dirbo, kai jų tėvai buvo pensininkai ir bendras jų skaičius buvo gana mažas. Dabar jau jie išeina į pensiją ir neaišku, kas jiems tas pensijas uždirbs. Ankčiau buvo daug šeimų turinčių keturis, penkis ar šešis vaikus., dabar JAV moterys vaikų susilaukia vis vyresnio amžiaus ir jų turi daugiausia du. Gal todėl turime vis daugiau pensininkų, kurių išlaikymas apsunkina dabartinius darbuotojus.
