Ekonomistai žada algų pavasarį

Gausėja ženklų, jog atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir alga didės sparčiau. Tuo neleidžia abejoti ir iki 1000 litų padidinta minimali alga. MMA padidinimas aukštyn timptelės ir daugiau uždirbančių darbuotojų algas, kadangi bus siekiama atkurti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos atlyginimo, vertina SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė

Anot N. Mačiulio, tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas.<br>D. Umbrasas
Anot N. Mačiulio, tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-02-25 13:21, atnaujinta 2018-03-11 03:12

Tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas. Mažėjantis nedarbas ir kai kurių specialistų trūkumas padidins darbuotojų derybinę galią, todėl darbo užmokesčio augimas bus artimas darbo našumo augimui ir šiemet turėtų siekti 5 procentus, - mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Grėsmė - prarasti konkurencingumą

Anot V. Tauraitės, svarbus veiksnys, padėsiantis samdomiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kilstelėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. Nors nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių (IT, transporto, laivų statybos ir kt.) skundžiasi sunkumais rasti tinkamų darbuotojų.

Tai nekelia nuostabos, kadangi potencialių darbuotojų gretas toliau retina emigracija. Antai 2012 m. iš šalies išvyko 43 tūkst. gyventojų. Taip, tai mažiau nei 2011 m., kuomet Lietuvą paliko 54 tūkst., tačiau emigracijos mastas išlieka grėsmingas ir gilina struktūrinio nedarbo problemą.

Galiausiai darbo užmokesčio augimą skatins ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai.

Koreliacija tarp finansinės sektoriaus padėties ir darbo užmokesčio didėjimo akivaizdi – vienintelis sektorius, kuriame nominalus darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį smuktelėjo, buvo nekilnojamojo turto operacijų veikla, negalinti pasigirti tvirta būkle. Lėtai (0,3 proc.) augo iš nuosmukio neišsivaduojančio statybos sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Užsibrėžusi įvesti eurą 2015 m., vyriausybė turėtų siekti atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų.

Tai dar viena gera žinia atlyginimų gavėjams. Jei infliacija bus suvaldyta ir išliks mažesnė nei 2,5-3,0 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrąsiai didėti ir kompensuos gyventojų perkamosios galios praradimus, patirtus sunkmečiu.

Žinoma, yra ir kita darbo užmokesčio, įskaitant MMA, didėjimo pusė – neigiama įtaka užimtumui.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį, kuomet MMA jau buvo padidinta rugpjūtį ir buvo laukiama jos kilstelėjimo 2013 m. pradžioje, nedarbo lygis sudarė 13,0 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį.

Toks padidėjimas pernelyg ženklus, kad galėtų būti paaiškintas vien sezoniniais veiksniais, juo labiau, kad daugelis makroekonominių rodiklių nerodė ūkio aktyvumo sumažėjimo. Tikslinga manyti, jog nedarbo lygio kilimo veiksnių puokštėje atsidūrė ir MMA padidėjimas.

Be to, spartesnis darbo užmokesčio augimas šaliai reiškia konkurencingumo praradimą. Pastarųjų metų eksporto šuolis iš dalies buvo patirtas gyvenant minimaliu atlyginimų didinimo režimu. Taigi tikėtina, jog spartėjant darbo užmokesčio augimui vis didesnės įtakos ekonomikos plėtrai turės vidaus rinkos padėtis.

Nerimavo dėl Seimo rinkimų

Anot N. Mačiulio, tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas. Mažėjantis nedarbas ir kai kurių specialistų trūkumas padidins darbuotojų derybinę galią, todėl darbo užmokesčio augimas bus artimas darbo našumo augimui ir šiemet turėtų siekti 5 procentus.

Prie spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo pernai prisidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Šis veiksnys turės reikšmingos įtakos ir šiemet – vien dėl MMA padidinimo vidutinio darbo užmokesčio augimas padidės 1,7 procentinio punkto.

Tačiau tolimesnis MMA didinimas jau turėtų pastebimų neigiamų pasekmių užimtumui, todėl dėmesys turėtų būti sutelktas ne į jo, o į neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą. Apie galimą neigiamą spartaus MMA didėjimo poveikį rodo ir laisvų darbo vietų skaičius, praėjusių metų pabaigoje sumažėjęs 6 tūkstančiais, iki žemiausio lygio per visus praėjusius metus.

Skirtinguose ekonominiuose sektoriuose išliks nevienodos tendencijos. Pernai darbo užmokestis vis dar mažėjo arba išliko beveik nepakitęs nekilnojamojo turto operacijų bei statybos sektoriuose.

Tačiau tose srityse, kuriose kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jau buvo akivaizdus, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektoriuje, darbo užmokestis augo sparčiau nei šalies vidurkis.

Realus darbo užmokestis, atsižvelgus į infliacijos poveikį, Lietuvoje pernai vis dar mažėjo, nors Latvijoje ir Estijoje jis pradėjo didėti dar 2011 metų pabaigoje.

Viena iš priežasčių, kodėl realaus darbo užmokesčio mažėjimas Lietuvoje tęsėsi ilgiau nei kaimyninėse šalyse, buvo ir nerimas dėl ekonominės politikos neapibrėžtumo per Seimo rinkimus – kai kurioms įmonėms tai tapo argumentu neskubėti pradėti didinti atlyginimų.

Svarbi atlyginimų stagnacijos priežastis buvo ir tai, kad Lietuvos įmonės nuo kaimyninių valstybių atsiliko pagal investicijų augimą. Pastaruosius ketverius metus pagrindinė Lietuvos įmonių įspūdingo konkurencingumo didėjimo priežastis buvo sumažintos darbo sąnaudos, efektyviau valdomas gamybos ar paslaugų teikimo procesas, optimizuota atsargų valdymo sistema.

Šios priemonės davė tik vienkartinį rezultatą, o nuolatinį darbo našumo ir ilgalaikio konkurencingumo augimą gali užtikrinti materialinės investicijos, ypač į naujas technologijas. Deja, 2012 metais Lietuva pagal materialinių investicijų ir BVP santykį išliko paskutinėje vietoje tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Materialinių investicijų mažėjimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo – ketvirtąjį ketvirtį jos buvo net 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai nerimą kelianti tendencija, tačiau prognozuojame, kad po „investicijų abstinencijos“, kuri tęsiasi jau maždaug ketverius metus, įmonės šiemet ir ateinančias metais investuos daug aktyviau, o tai sukurs tvaresnį ilgalaikio produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo pamatą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.