„Mes diskutavome apie pirmininkavimo prioritetus. Kol kas yra dvi hipotezės: arba ES žemės ūkio politikos reforma bus sutarta per Airijos pirmininkavimą, arba ne.
Jeigu ne, atsakomybė baigti diskusijas atiteks Lietuvai. O jeigu reforma bus suderėta, Lietuvai atiteks svarbus pereinamasis laikotarpis, kai vyks diskusijos dėl reformos įgyvendinimo, teisės aktų. Bet kuriuo atveju mes žinome, kad per Lietuvos pirmininkavimą bus daug darbo, dėl to nusprendėme sustiprinti mūsų bendradarbiavimą“, - po susitikimo lrytas.lt sakė S. Le Follas.
Lietuvos žemės ūkio ministras pakvietė savo kolegą į rugsėjo 8 dieną Vilniuje vyksiančią neformalią žemės ūkio tarybą. Surengti tokį renginį atsakomybė tenka kiekvienai pirmininkaujančiai šaliai.
Prancūzas į kvietimą sureagavo teigiamai. „Aš pasistengsiu“, - pažadėjo S. Le Follas.
Prieš pirmininkavimą – ryšių mezgimas
Paklaustas, ar jaučiasi pasiruošęs pirmininkauti žemės ūkio taryboms, V. Jukna nedaugžodžiavo.
„Būtina jaustis pasiruošusiam. Žinoma, yra tam tikro nerimo, tai natūralu. Norisi, kad viskas vyktų gerai, kvalifikuočiau. Stengiamės tai ir daryti - dirba ministerijos komanda, Briuselyje yra Žemės ūkio atašė, jie puikiai situaciją valdo“, - sakė ministras. Jis patikino gaunąs pakankamai daug informacijos būsimo pirmininkavimo klausimais ir dabar pagrindinį dėmesį skiriantis ryšių su ES kolegomis užmezgimui. „Kad esant reikalui galima būtų lengviau ieškoti kompromisų, ko tikrai reikės“, - teigė V. Jukna.
Susitikimas su kolega iš Prancūzijos V. Juknai paliko „šiltą ir gerą įspūdį“. S. Le Follo šypsena ir laisvas bendravimas pasibaigus susitikimui irgi neišdavė įtampos.
Prancūzai – už solidarumą dėl paramos žemdirbiams
Baltijos šalims jautriu tiesioginių išmokų klausimu Prancūzija pasisako „už solidarumą“ su šalimis, kurios šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Tarp jų – ir Lietuva.
Paskutiniajame Europos vadovų susitikime dėl daugiamečio ES biudžeto sutarta, kad tiesioginių išmokų lygis visose Bendrijos šalyse iki 2020 metų turi pasiekti 196 eurus už hektarą.
Pagal naują pasiūlymą yra numatoma, kad tiesioginės išmokos pradės didėti nuo 2015 metų. Visų šalių narių, kurių tiesioginės išmokos už hektarą yra mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų trečdaliu priartės prie vidurkio.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurų už hektarą tiesiogines išmokas. ES vidurkis yra 249 eurai už hektarą. Tam, kad šis Europos vadovų susitarimas įsigaliotų jam dar turi pritarti Europos Parlamentas.
„Aš susitiksiu su vienos didžiausių europinių grupių prezidentu, kuris yra prancūzas, ir mes diskutuosime apie šitą siužetą“, - sakė S. Le Follas.
Lietuvos žemės ūkio ministras išreiškė viltį, kad ES biudžetui bus pritarta.
„Tai suteiktų aiškumo, ir tada būtų galima dirbti su žemės ūkio reforma ir kitais klausimais”, - sakė V. Jukna.
Iniciatyvos dėl didesnės kontrolės
Prancūziją ir kai kurias kitas ES valstybes sukrėtęs arklienos skandalas Lietuvos nepalietė. Bet suprasdami visų piliečių norą tiksliai žinoti, kas yra jų lėkštėje, abu ministrai pasisakė už stipresnę kontrolę.
„Idėja yra tokia, kad mes turėtume žinoti perdirbtos mėsos kilmę. Turime pagerinti kontrolę visose šalyse, kad užtikrintume vartotoją”, - sakė Prancūzijos ministras.
Apie tai bus diskutuojama pirmadienį Briuselyje vysiančiame ES žemės ūkio ministrų susitikime.
