Brangti biokurui Lietuvoje neleidžia pasaulinė rinka

Tarp pagrindinių spekuliacijų biokuro tema yra mitas, kad Lietuvoje išplėtus vietinio kuro vartojimą biokuro kaina išaugs. Susikurs biokuro monopolis ir monopolininkai biokurą pardavinės tokiomis kainomis, kokiomis norės. Tai – antrasis mitas, neturintis nieko bendro su realybe.

Biokuro kainą diktuoja rinka ir pasaulinė konkurencija tarp šio kuro tiekėjų.<br>123rf
Biokuro kainą diktuoja rinka ir pasaulinė konkurencija tarp šio kuro tiekėjų.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

Feb 26, 2013, 12:36 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 1:27 AM

Kas laidžia taip teigti? Faktas, kad biokuras nėra tik lietuviškos medžio atliekos iš artimiausio beržynėlio. Biokuras yra pasaulinis kuras, jo rinka yra globali, daugelis pasaulio šalių užsiima biokuro eksportu.

Pasaulines biokuro rinkos tendencijas ir kainų pokyčius savo kassavaitiniame informaciniame biuletenyje pateikia nepriklausoma agentūra „Argus Media“, operuojanti duomenimis apie visas kuro rūšis.

Čia galima sužinoti, kad šiuo metu Lietuvoje biokuras kainuoja 15 procentų mažiau už kainą, kuri pradėtų dominti biokuro eksportu užsiimančias pasaulio bendroves. Tai yra kainos riba, kurią pasiekus į Lietuvą apsimokės įvežti biokurą iš svetur.

Šis faktas paneigia bet kokias baimes, kad biokuro kaina Lietuvoje gali pasiekti gamtinių dujų aukštumas. Ne, biokuro kainą diktuoja rinka ir pasaulinė konkurencija tarp šio kuro tiekėjų.

Monopolizuoti biokuro rinkos neįmanoma fiziškai, nes Lietuva yra pasaulinės rinkos dalis. Jeigu lietuviai vietinį pabrangins neadekvačiai rinkos sąlygoms, biokuras į Lietuvą atplauks laivais ir atvažiuos traukiniais iš užsienio.

Biokuras yra lengvai transportuojamas, todėl jo įvežimui nereikia net specialaus ir brangaus terminalo, kaip suskystintųjų gamtinių dujų atveju.

Ir dar vienas faktas. Biokurą vietoje gamtinių dujų renkasi net tos šalys, kuriose vietinio kuro resursų neužtenka apšildyti visų šalies gyventojų. Danija – tik vienas tokių pavyzdžių. Ši šalis jau dabar apie pusę biokuro, medienos atliekų, importuoja. Daugiausia – iš Kanados ir Baltijos šalių. Šis faktas netrukdo Danijai planuoti iki 2050 metų iš viso atsisakyti gamtinių dujų šildymui, pakeisti jas atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Lietuvoje biokuro išteklių – daugiau nei dvigubai daugiau nei reikia visą šilumą gaminti vien iš atsinaujinančių resursų. Nepaisant to, mūsų valstybė elgiasi tarsi užsispyręs paauglys, nepaisantis jokių racionalių argumentų. Lietuva renkasi importuoti dujas, tam stato terminalą…

Priminsiu, kad biokuro kaina šilumos tiekimo įmonėms sausio mėnesį sudarė 665 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Tai – beveik 3 kartus mažesnė kaina nei importuojamų gamtinių dujų, kurios sausį kainavo 1846 Lt/tne su transportavimo mokesčiu (be terminalo mokesčio).

Kokia išvada? Lietuva neturi nė vienos priežasties importuoti brangų svetimą kurą, kuomet turime visas galimybes jį pakeisti žymiai pigesniu vietiniu, o tuo pačiu – ir globaliu biokuru. Toks sprendimas ne tik veda šalį į realią energetinę nepriklausomybę, bet ir leidžia radikaliai sumažinti gyventojų išlaidas šildymui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.