35 proc. lietuvių prisipažino pirkę kontrabandinių cigarečių. Kiek mažiau – 29 proc. pylėsi nelegaliai į Lietuvą atvežtų degalų. Tačiau realūs skaičiai gali būti dar didesni.
„Reikia turėti omenyje, kad ne visi apklaustieji atsakė nuoširdžiai. Todėl atsakymus reikia vertinti kaip savotiškas „grindis“ - bent ši dalis gyventojų tikrai įsigijo nelegalių prekių, nors iš tikro ji gali būti dar didesnė“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė tyrimo vadovas, LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Tyrimas parodė, kad visų trijų Baltijos šalių gyventojai panašiai įvardija kontrabandos priežastis ir įvardija panašius kovos su ja būdus.
Dėl kontrabandos lietuviai kaltina valdžią, estai – aukštas kainas
Gyventojai mano, kad pagrindinės kontrabandos priežastys yra vis menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes ir ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis. Taip manė 46 proc. lietuvių, 61 proc. latvių ir net 78 proc. estų. „Galime palyginti tendenciją, kaip žmonės pateisino (kontrabandinių prekių - Red.) vartojimą slenkant laikui. Tuomet, kai buvo Lietuvoje tie metai, kai ekonomika augo labai smarkiai, augo pragyvenimo lygis, žmonių dalis, kurie pateisina kontrabandą, mažėjo. 2004 metais tokių žmonių buvo 61 procentas, 2008 metais sumažėjo iki 48 procentų.
Tačiau prastėjant ekonominei situacijai, palankumas kontrabandai vėl pradėjo kilti į viršų, šiuo metu yra apie 62 procentus. Ekonominė padėtis daro įtaką gyventojų pateisinimui, ir tai suprantama. Kai žmonės turi mažiau pinigų pirkti legaliai, jie labiau pateisina kontrabandos pirkimą“, - aiškino V. Žukauskas.
Jei žmonės labiau pasitiki kontrabandinių prekių kokybe, jie jas aktyviau perka. Tyrimas parodė, kad žmonės labiausiai pasitiki nelegaliomis cigaretėmis, gerokai mažiau – degalais, o mažiausiai – iš kaimyninių šalių atvežtu alkoholiu.
Kita žmonių įvardijama kontrabandos priežastis – mokesčiai ir korupcija valdžioje. Valdžios korupciją dėl aukšto kontrabandos lygio kaltina ketvirtadalis lietuvių ir latvių ir tik 10 proc. estų.
Taip pat didelę įtaką daro valdžios mokestinė politika, kuri gali pastūmėti gyventojus į šešėlį ne tik aukštais mokesčiais, bet ir juos suerzindama.
„Dauguma žmonių nėra linkę nusikalsti, tačiau kai jie vertina, kad valdžios sprendimai yra prasti, jie ima „kovoti“ su tuo pirkdami nelegalias prekes“, - sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Uždraudus prekes, jų ieškotų šešėlyje
2012 metais Europos Komisija pateikė siūlymą uždrausti prekybą įvairių skonių cigaretėmis ir riboti cigarečių formą. Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad iš rinkos išėmus mėtines cigaretes ar vadinamuosius „slimus“, žmonės jų ieškotų nelegalioje rinkoje. Lietuvoje taip atsakė 10 proc. gyventojų.
„Dešimt kartų daugiau žmonių mieliau eitų į šešėlinę rinką ieškoti cigarečių, nei mestų rūkyti. Į šešėlinę rinką nueitų tokie žmonės, kurie anksčiau apie tai net nepagalvotų – aukštesnes pajamas gaunantys ir miestuose gyvenantys žmonės“, - pastebėjo Ž. Šilėnas. Pagrindiniai kovos su kontrabanda būdai - valstybės sienos apsaugos stiprinimas ir neskatinanti kontrabandos mokestinė politika.
Tai yra jau septintas tokio pobūdžio LLRI tyrimas.
