R. Šadžius: „Ūkio banko krizė ne susilpnino, o sustiprino šalies įvaizdį“

Ūkio banko krizę dalis ekonomistų laiko grėsme Lietuvos ketinimams įsivesti eurą. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, ekonomine prasme skausmingas įvykis galėjo pasitarnauti gerindamas Lietuvos įvaizdį užsienio analitikų akyse.

Ministras pataria į Mastrichto kriterijus nežiūrėti, kaip į trumpalaikius reikalavimus, kuriuos lengvai paveikia vienos įmonės žlugimas ar iškilimas.<br>V. Balkūnas
Ministras pataria į Mastrichto kriterijus nežiūrėti, kaip į trumpalaikius reikalavimus, kuriuos lengvai paveikia vienos įmonės žlugimas ar iškilimas.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Feb 27, 2013, 8:34 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 12:02 AM

„Ūkio banko krizė yra reikšmingas Lietuvos ekonomikai įvykis. Galima ginčytis, kokias pasekmės tai turės. Dabar dirbame, kad Ūkio banko klientai galėtų pradėti naudotis savo sąskaitomis ir tai sumažintų (ekonominį – Red.) poveikį. Tai turėtų ne susilpninti, o sustiprinti mūsų šalies įvaizdį. Tai turėtų parodyti tiek analitikams, tiek stebintiems pareigūnams, kad mes sugebame tvarkytis su tokiais ekstraordinariais įvykiais“,- trečiadienį „Žinių radijui“ tvirtino ministras.

Šalies biudžeto deficito Indėlių draudimo fondui skirti pinigai neturėtų padidinti, nes šis fondas yra ne remiamas valstybės pinigais, o gauna paskolas, kurias turės grąžinti iš parduoto Ūkio banko turto ir šalies komercinių bankų mokamų draudimo įmokų.

Ministras pataria į Mastrichto kriterijus nežiūrėti, kaip į trumpalaikius reikalavimus, kuriuos lengvai paveikia vienos įmonės žlugimas ar iškilimas.

Mastrichto kriterijai nėra kodas, kurį surinkus durys atsidaro ir šalis įleidžiama į euro zoną. Svarbiausia, ar tuos kriterijus pavyks tenkinti tvariai. Nėra sudėtinga vieną mėnesį atitikti kriterijus, bet jei matosi infliacijos perspektyva, tuomet niekas nepriims Lietuvos infliacija po truputį artėja prie euro zonos vidurkio. Nematau priežasčių, kodėl neturėtume atitikti Mastrichto kriterijų“,- sakė R. Šadžius.

Pagrindine užduotimi Vyriausybei taps ne ekonominių rodiklių balansavimas, o visuomenės nuomonės palenkimas į euro pusę.

Kasmet visuomenės noras įsivesti eurą smunka. Euro priešininkai mano, kad nauja valiuta gali pakelti kainas, o vyresni žmonės dar pamena, kad įvairias pinigų reformas dažnai sekdavo santaupų praradimai.

„Pagrindinis darbas – įtikinti mūsų žmones, kad euras tai tvirta, visame pasaulyje pripažįstama valiuta, ir tai yra gėris, o ne valstybės suvereniteto atsisakymas. Tikrai nėra kažkokių fundamentalių ekonominių priežasčių, kad eurą įvedus kainos kiltų. Žinoma, atsiras žmonių, kurie pagudraus ir ne į tą pusę suapvalins kainas. Dėl to reikia susitarimo tarp Vyriausybės ir verslo įmonių, kad būtų išvengta tokių neteisėtų veiksmų“,- teigė R. Šadžius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.