Antradienį Latvija oficialiai paprašė Europos Komisiją įvertinti jos pasirengimą nuo kitų metų sausio 1 d. įsivesti eurą. Tokiu atveju, šalis taptų 18 euro zonos nare.
Artimiausiu metu Rygoje turėtų lankytis EK pareigūnai, kurie tikrins Latvijos finansinę padėtį.
Vėliau jų ataskaitą nagrinės EK ir visų 27 ES šalių finansų ministrai. Jie savo nuomonę paskelbs birželį. Vėliau Latvijos prisijungimo prie euro zonos prašymą svarstys Europos Centrinis Bankas, nuomonę pateiksiantis liepos mėnesį.
Galutinis sprendimas bus priimtas Europos Vadovų Taryboje.
Antradienį ekonomikos ir finansinių reikalų taryboje dalyvavęs Lietuvos Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė sveikinantis tokį kaimyninės šalies žingsnį.
„Manau, kad reikia tik džiaugtis tokiu sprendimu. Nors ir naudojantis žiauriomis priemonėmis, kaimynams pavyko greičiau nei mums subalansuoti savo viešuosius finansus, sumažinti deficitą.
Tad šiandien euro siekianti Latvija sulaukė paramos iš kitų ES ir euro zonos valstybių“, - teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad kovodama su krize, Latvija pasinaudojo Tarptautinio Valiutos Fondo ir ES finansine parama, kurios Lietuva neprašė.
Jei Latvijai pasisektų nuo 2014 m. įsivesti eurą, Lietuva liktų vienintelė vieningos valiutos neturinti Baltijos šalis. Paklaustas, ar tai neturės neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, įvaizdžiui ir investicijoms, R. Šadžius teigė, kad dėl šių grėsmių būtina dėti visas pastangas, kad prie euro zonos Lietuva prisijungtų 2015 m.
„Būtent todėl mes turėtume stengtis įstoti į euro zoną. Pagal Komisijos pateiktas prognozes Lietuva turi galimybę į eurozoną patekti 2015 m. sausio 1 d. Tačiau konkrečios aplinkybės ir Mastrichto kriterijų atitikimas paaiškės tik palaipsniui. Labai svarbūs bus šių ir kitų metų duomenys.
Didžiausią iššūkį mums kelia ir sunkiausias yra infliacijos kriterijus. O jį šiandien dar sunku prognozuoti“, - teigė finansų ministras.
Vasarį pateiktoje EK ekonominėje prognozėje šiais metais Lietuvai prognozuojama 2,4 proc., o kitais – 2,9 proc. infliacija. Mastrichto kriterijuose nurodyta, kad šalies rodiklis negali būti 1,5 procentiniais punktais didesnis nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkis.
