Skalūnų dujų žvalgytojai turi sulaukti visuomenės pritarimo, mokslo argumentais atsakyti į kai kuriuos klausimus. Gyventojai privalo žinoti, kad įvairių nelaimių pasitaiko visose pramonės šakose, tačiau išgaunant skalūnų dujas jų tebuvo viena kita.
Taip teigia Europoje ir pasaulyje gerai žinomas skalūnų dujų gavybą tyrinėjantis mokslininkas, vieno seniausių Anglijoje Daramo universiteto Energetikos instituto vadovas Richardas Daviesas.
Su R. Daviesu „Lietuvos rytas” kalbėjosi apie tai, kodėl skalūnų dujos kai kam kelia nepagrįstą baimę ir kodėl toks svarbus atvirumas.
– Jūs vienas pirmųjų paminėjote teiginį – visuomenės licencija, kurią turi gauti skalūnų dujų gavėjai. Ką turėtų daryti kompanija „Chevron”, kuri siekia užsitikrinti paramą Lietuvoje?
– Pirmiausia turėtų klausyti, ką sako visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos. Kai kurie jų keliami klausimai yra iš tiesų geri.
Patarčiau artimiau bendrauti tarpusavyje ir pripažinti, kad išgaunant skalūnų dujas, kad ir kaip ten būtų, yra rizikos, kaip ir daugelyje pramonės šakų.
Tą riziką būtina ištirti, juk yra įvairių būdų ją sumažinti. Svarbiausia – nieko neslėpti. Aš pasisakau už garbingą diskusiją.
Kompanija, kuri ketina išgauti skalūnų dujas, turi išgirsti jai adresuotus klausimus ir į juos atsakyti.
Nepakanka tiesiog pareikšti, kad viskas jau ištirta.
– Tačiau „Gazprom” jokiais būdais nenorėtų, kad Lietuvoje ir visoje Europoje būtų išgaunamos skalūnų dujos. Ar nėra grėsmės, kad jis gali paveikti abejojančių gyventojų nuomonę ir nuotaikas?
– Man regis, svarbesni tinkamai keliami klausimai, o ne tai, ar kas nors tuos žmones gali pastūmėti kritikuoti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartais tokių priešiškai nusiteikusių judėjimų reikalavimai tiesiog laukiniai, prasilenkiantys su įstatymais. Tačiau kartais jie pateikia gerų idėjų.
Stebėdamas, kas vyksta Rytų ir Vidurio Europoje dėl skalūnų dujų gavybos, pasigendu atsakymų į kai kuriuos klausimus.
Jei siūloma atlikti būtinus tyrimus, į tai reikia įsiklausyti.
Pateiksiu vieną pavyzdį: hidraulinio uolienų skaldymo metu vanduo su chemikalais pumpuojamas į gręžinį, vėliau tenka jį išpumpuoti atgal.
Kas daroma su tuo skysčiu, kai jis vėl atsiduria paviršiuje? Kokią jis daro įtaką aplinkai? Ar tos cheminės medžiagos reaguoja paviršiuje? O gal čia nėra jokio pavojaus? Juk tai geras klausimas, ar ne?
Arba dar vienas: kaip aplinką paveiks į paviršių patekęs anglies dvideginis? Tam paprasčiausiai reikia tyrimų, kad viskas būtų aiškiau.
Skalūnų dujas ketinanti išgauti kompanija turėtų visa tai išaiškinti vietos bendruomenėms, nes joms tai labai svarbu. Galiausiai reikia pripažinti, kad dar ne viską žinome geologijos srityje. Pavyzdžiui, reikėtų numatyti, kaip keisis uolienos po skaldymo proceso.
– Tačiau ar nepakanka JAV patirties – juk ten per 20 metų atlikta daugybė tyrimų?
– Žinoma, galime pasinaudoti JAV tyrimų rezultatais ir juos bandyti pritaikyti čia, Europoje. Mes jau matome nemažai panašumų.
Pavyzdžiui, atliekant hidraulinį uolienų skaldymą skirtinguose žemynuose įvyko trys nedideli žemės drebėjimai – po vieną Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Kanadoje.
Tačiau svarbiausia, kad šiose šalyse jau yra šimtai ir net tūkstančiai gręžinių, o pasitaikė tik trys tokie incidentai.
Patirtis lyg ir rodo, jog galimybė, kad jie pasikartos, yra labai nedidelė. Tačiau turime atvirai ir garbingai pripažinti, kad negalime užtikrinti, jog to daugiau nenutiks.
Lankasterio grafystėje Šiaurės Anglijoje vykdant pirmąjį hidraulinį uolienų plėšymą įvyko 2,3 balo žemės drebėjimas.
Jį pajuto ir vietos gyventojai. Mes nežinome, kaip ir kodėl tai įvyko.
Aišku tik tai, kad spaudimas buvo padidintas, bet nesuprantama, kodėl tokie veiksmai sukėlė nedidelį drebėjimą, neaišku, kieno tai kaltė.
Tad ar padidinus spaudimą nenutiks tas pat kitur? Aš nežinau, bet to negalime paneigti.
Tačiau skalūnų dujų gavyba šiuo atžvilgiu nėra kuo nors išskirtinė. Kitos pramonės šakos ne mažiau rizikingos: juk visko nutinka anglių kasyklose ar statant užtvankas.
Kita vertus, visuomenė turi žinoti, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba duos ekonominės naudos, bus sukurta naujų darbo vietų.
Didžiosios Britanijos valdžia yra nutarusi, kad reikia daugiau elektros gamybos pajėgumų. Reikia daugiau atominių reaktorių ir kitokių šaltinių. Manau, kad Rytų Europos šalys mąsto panašiai.
Skalūnų dujos Didžiojoje Britanijoje kol kas patenkintų tiktai mažą dalį paklausos. Reikės daug laiko, kad jų svarba taptų didesnė.
Tačiau mes, europiečiai, turime labiau pasitikėti naujomis energijos rūšimis.
Mokslo požiūriu skalūnų dujų gavyba manęs nenuvilia. Reikia ją palaikyti, tačiau būtina tiksliais tyrimais atsakyti į kai kuriuos klausimus.
– Žinau, kad nemažai tyrimų yra atlikęs ir Daramo universitetas. Kokie buvo jų rezultatai?
– Aiškinomės, kaip hidraulinis uolienų plėšymas gali paveikti vandens klodus, ar įmanoma juos užteršti.
Tokių įrodymų mes neaptikome. Tačiau pats uolienų skaldymas nėra geriausias būdas išgauti dujas.
– Kokia britų nuomonė apie skalūnų dujų gavybą šalyje?
– Sasekso bei Lankasterio grafysčių gyventojai prieštarauja, nes žvalgyba vyksta jų pašonėje. Tačiau dauguma žmonių labiau nerimauja dėl augančių energijos kainų, apie jas Didžiojoje Britanijoje daug diskutuojama.
Juntamas šioks toks visuomenės informavimo stygius, žmonės retai supažindinami su mokslo tyrimais ir jų rezultatais. Todėl pavieniai nedideli žemės drebėjimai gali išgąsdinti žmones.
Tiesa, Didžiosios Britanijos valdžia paisė visuomenės nuomonės dėl skalūnų dujų gavybos šalyje. Kiekvienas galėjo paklausti to, ko norėjo.
Buvo gauta tūkstančiai klausimų. Taip pat suburta nepriklausomų ekspertų grupė, kuri tyrė visuomenės nuomonę.
– Lietuvoje kai kas teigia, kad skalūnų dujas įmanoma išgauti JAV, kur yra dideli žemės plotai, o ne tankiai gyvenamoje Europoje. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Nereikia daug žemės norint išgauti skalūnų dujas. Reikia tik tam tikro atstumo nuo artimiausių gyvenančių žmonių.
Technologijos yra taip patobulėjusios, kad nėra prasmės to daryti tik bekraštėse dykumose. Žinoma, miestuose išgauti dujas būtų sudėtinga.
Skalūnų dujų žvalgybai besipriešinančių vietos gyventojų paklausčiau – ką manote apie vėjo jėgaines. Jūs jas regite savo akimis, o gręžinių dažnai išvis nematyti.
– Dar vienas kritikų argumentas – neva chemikalų, kurie purškiami į žemę, sudėtis galbūt slepiama nuo visuomenės.
– JAV veikia tinklalapis, kuriame galima tiksliai sužinoti, kur ir kokie chemikalai buvo ar yra naudojami išgaunant skalūnų dujas.
Tai nėra jokia paslaptis. Daugybę tų chemikalų galėtume rasti savo virtuvėse.
– Ar skalūnų dujos Europoje gali sumažinti dujų rinkos kainą?
– Dujos gali atpigti tik tada, kai padaugėja tiekėjų.
Kuo mažiau šalyje jų yra, tuo didesnė dujų kaina.
Lietuvos pavyzdys kaip tik tai iliustruoja. Tačiau tai – klausimas labiau ekonomistams, o ne gelmių tyrėjams.
