Bankai jau siūlo rinktis pensijų kaupimo modelius. Kai kas ėmė pildyti prašymus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat aiškina apie naujos tvarkos naudą. Dabar aiškėja, kad patvirtinta tvarka vėl gali būti atšaukta.
Kaip šioje situacijoje elgtis būsimosiomis savo pensijomis susirūpinusiems žmonėms? „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7” žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbino stabdyti šią reformą prašantį premjero patarėją finansų klausimais Stasį Jakeliūną.
– Jau nuo šių metų balandžio 1-osios visuomenė turėtų galimybę apsispręsti, kokį pensijų kaupimo būdą rinktis 2014 metais, bet atrodo, kad jūs norite viską stabdyti. Kokie argumentai?
– Ne viską stabdyti, o vienai savaitei pristabdyti skaičiuoklės skelbimą.
Galiu papasakoti priešistorę. Šia sritimi pradėjau domėtis atėjęs dirbti į Vyriausybę praėjusį gruodį.
Pabendravęs su pensijų fondų dalyviais supratau, kad jie lyg ir patenkinti tuo, kas buvo nuspręsta rudenį.
Bandžiau bendrauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jos atstovai man atsiuntė visą informaciją.
Tuo pat metu bendravau su ekonomistais, kurie stebi, kas vyksta gyvenime ir ekonomikoje. Vienas jų – Raimondas Kuodis. Jis man sausį parašė laišką dėl antrosios pakopos pensijų fondų. Pakartotinį jo laišką gavau kovo 1-ąją.
Tuomet įsigilinau į tai, kas buvo parašyta, susitikau su juo. Kovo 4-ąją, kai Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta skaičiuoklė, paprašiau ją pristabdyti.
– R. Kuodžio parengtuose dokumentuose teigiama, kad ilgainiui ši nauja reforma neišvengiamai didins valstybės skolą. Ar tai norite pasakyti?
– Esmė ta, kad šios sistemos finansavimo šaltiniai arba neaiškūs, arba tai skolinti pinigai. Ir tai kelia grėsmę valstybės finansams.
Įvertinome jo pastabas ir tai, kad būsimosios reformos dalykai nesuderinti vieni su kitais. Be to, neaišku, kiek ši sistema kainuos ateinančiais metais.
– Šiemet žinome, kad ji kainavo apie pusę milijardo litų.
– Taip. Tarp 400 ir 500 milijonų litų. Dabar tai lyg ir apskaičiuota, bet kiek ji kainuos 2014, 2016 ir 2020 metais? Reikia daryti tam tikras prielaidas.
– Bet tiksliai niekas nepadarys jokių prielaidų. Tai juk neįmanoma. Ar jūs galite žinoti, kokį pensijų kaupimo būdą rinksis didelė dalis visuomenės?
– Galima padaryti tam tikras prielaidas, pasirinkti du arba tris scenarijus ir žiūrėti. Esmė ta, kad, pirminiais apskaičiavimais, 2010 ir 2015 metais didelio skirtumo, palyginti su šiais metais, nebus, bet esminių skirtumų atsiras 2020 metais, kai bus naujas tarifas – 3,5 proc.
Augant darbo užmokesčiui valstybei ši sistema per metus gali kainuoti 90 milijonų litų.
Aš neturiu atsakymų, ar mes tai galėsime finansuoti, bet skaičiuoti ir svarstyti būtina.
Tie skaičiavimai turi būti suderinti su kitų institucijų duomenimis.
– Norite pasakyti, kad jūsų skaičiavimai ir R. Kuodžio pasiūlytos formulės neatitinka to, kas buvo priimant įstatymą Seime?
– Nežinau, kas buvo skaičiuojama priimant įstatymą Seime. Dabar mes tai bandome įvertinti.
Paprašę savaitei pristabdyti skaičiuoklės skelbimą mes norime įvertinti ir tą informaciją, kuri buvo pateikta Seimui, ir naujausią informaciją iš „Sodros”.
Įvertinę šią informaciją ir tai, kokie planuojami mokesčių sistemos pertvarkymai, mes būtume priėmę sprendimą, ką daryti toliau – skelbti tą skaičiuoklę ar ne.
– Iš to, ką jūs kalbate, akivaizdu, kad jūs netikite tuo, kas buvo priimta Seime. Jūs norite kito modelio?
– Aš to nesakau. Aš sakau, kad noriu ekonomiškai ir finansiškai įvertinti šį modelį ir valstybės galimybes jį finansuoti.
– Bet politiškai tai skandalinga situacija. Įstatymas įsigaliojo, bankuose žmonėms jau siūloma rinktis, kai kurie gal jau parašė paraiškas. Ir staiga jūs traukiate rankinį stabdį.
– Mano iniciatyva buvo sulaikyti skaičiuoklės skelbimą vienai savaitei, per ją įvertinti tai, apie ką mes čia kalbame, ir po to priimti sprendimus.
Tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, ne mano iniciatyva ir aš to negaliu kontroliuoti.
Įsivaizduokite, kas būtų, jei dabar būtume paskelbę skaičiuoklę, o po dviejų ar trijų mėnesių būtume priėmę sprendimą, kad reikia viską stabdyti.
Kažkas juk vis tiek būtų susivokęs, kad reikia finansiškai įvertinti ilgalaikę perspektyvą.
Lėktuvas jau būtų pakilęs, ir mes jį nuleistume. Geriau luktelėti ir apsispręsti prieš lėktuvui pakylant.
– Turbūt sutiksite, kad socialinio draudimo sistema nėra tik skaičiai ir finansai. Tai ir pasitikėjimas, ir gyventojų motyvacija gauti legalų atlyginimą, mokėti socialinio draudimo įmokas.
Akivaizdu, jog tokie stabdymai kerta per tą pasitikėjimą ir socialinio draudimo sistema, ir valstybe apskritai.
– Kas yra valstybė? Žmonės, kurie renka politikus, taip pat yra valstybė. Žmonės, kurie siūlo konkrečius modelius ir priima sprendimus, taip pat yra valstybės dalis.
Ir jie turi prisiimti atsakomybę. Jeigu jie negali atsakyti į klausimus ir pagrįsti tų modelių ekonomiškai ir finansiškai, kyla abejonių dėl jų patikimumo.
– Ar iš tos informacijos, kurią turite dabar, galėtumėte pasakyti idealų modelį?
– Neturiu dabar atsakymo, galbūt jį turėsiu kitą savaitę ir galėsiu jums pateikti kaip alternatyvą.
Tačiau ne aš priimu sprendimus, aš juos tik siūlau.
Jei mes galime finansuoti šią sistemą, aš už tai, kad būtų kaupimas. Aš už tai, kad veiktų privatūs pensijų fondai ir gyvybės draudimo kompanijos. Klausimas esminis – iš kokių finansinių išteklių tai finansuojama.
