Kokios Kalėdos, tokie ir visi metai. Metų pabaiga – Lašininio metas, kai gaunamos ir premijos, švenčiama, ant stalo – vaišės, po egle – dovanos, be to, puoselėjamos viltys, kad ateityje didės atlygis. Tačiau vėliau, sausį, stoja Kanapinio metas, kai išgyvenamos gruodį augusio išlaidavimo „pagirios“.
Ypač šias pagirias sustiprino šildymo išlaidos. Iš pradžių prognozuota, kad šildymas brangs iki keturių procentų. Tačiau, kaip sakė J. Varanauskienė, pažiūrėjus į sąskaitas, matyti, kas jos šiemet 14 proc. didesnės nei prieš metus. Tačiau tai iš dalies lėmė šaltesnis oras.
Šildymo sąskaitų poveikis namų ūkių finansus veiks dar iki balandžio, tad atsikvėpti bus galima tik po kelių mėnesių.
Tačiau net ir neatslūgus sausio nuotaikoms gyventojai jau drąsiau žiūri į ateitį ir pamažu daugiau skolinasi. SEB šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė mano, kad jei padėtis šalyje nepablogės, šiemet žmonės dar drąsiau ims paskolas.
Vis dėlto, kaip parodė SEB banko apžvalga „Namų ūkių finansinio turto barometras“, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį gyventojai daugiau kaupė indėlių, naujų paskolų ėmė vis dar mažiau ir stengėsi grąžinti senas.
Tiesa, metų pabaigos statistika rodo, kad padaugėjo lėšų, investuojamų į ilgesnio laikotarpio priemones. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 metų sausį, palyginti su ankstesnių metų sausio mėnesiu, namų ūkiai paėmė jau daugiau naujų paskolų.
„Jei aplinkos sąlygos smarkiai nepablogės, 2013 metais galime tikėtis šiek tiek drąsesnių finansų valdymo sprendimų – investicijų į finansinį ar kitokį turtą, drąsesnio skolinimosi“, – sakė J. Varanauskienė.
Žmonės, kaip įprastai, daugiau išlaidavo metų pabaigoje, tačiau daugiau ir gavo pajamų. Gyventojai pinigus leido sumokėti už šildymą, taip pat Kalėdų dovanoms, plačiau atverti pinigines juos skatino išpardavimai. O jų sąskaitas papildė metinės premijos.
Tiesa, 2012-ųjų metų pabaigos išlaidos nebuvo didesnės už 2011-ųjų to paties laikotarpio.
Paskutinį metų ketvirtį namų ūkių indėlių finansų institucijose vertė padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 4 proc., ir metų pabaigoje buvo 28,7 mlrd. litų. Įsipareigojimų finansų institucijoms sumažėjo 260 mln. litų (1 proc.).
Anot J.Varanauskienės, kad gyventojai skolinasi vis drąsiau, rodo ir šių metų pradžios duomenys. Pirmą metų mėnesį naujų vartojimo paskolų ir naujų būsto paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. didesnė negu 2012 metų sausį.
Tokią statistiką patvirtina, ir atsigaunanti gyvenamojo būsto statybos rinka: daugiau išduodama butų statybos leidimų, pamažu daugėja pastatytų butų.
Kartais žmonės, užuot ėmę būsto kreditą, jei reikalinga suma nėra tokia didelė, ima vartojimo kreditą, mat tokiu atveju jam nereikia jokio užstato.
Investuoti nori, bet prisibijo
Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) pasiekė 12 mlrd. litų, arba maždaug 4 tūkst. litų vienam gyventojui. Daugiausia - 1,2 mlrd. litų - ketvirtą metų ketvirtį padidėjo terminuotųjų ir neterminuotųjų indėlių suma.
Pasak J. Varanauskienės, indėlių palūkanos ir toliau bus mažos, tad gyventojams teks ieškoti kitų taupymo priemonių. Populiariausia alternatyva – Vyriausybės taupymo lakštai. Tačiau ūgtelėjus palūkanoms, gyventojai greičiausiai grįš prie indėlių.
„Tačiau investuojančių gyventojų sparčiai nedaugės, mat daugelis dar neturi sukaupę pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams“, - sakė SEB šeimos finansų ekspertė.
Be to, žmonės vis dar nesiryžta imtis rizikingesnių investicijų. Kartais juos stabdo ir tai, kad jiems sunku nuspręsti su atliekamais pinigais. Tačiau, pasak ekspertės, noras pelningiau tvarkyti savo pinigus vis didėja.
Tai rodo investicinio gyvybės draudimo įmokų ir investicijų į investicinius fondus statistika. Gruodžio mėnesį (paskutinį mėnesį, kai dar galima pasinaudoti galimybe gauti pajamų mokesčio lengvatą už tuos metus) gyventojų įmokų pagal investicinio gyvybės draudimo sutarčių vertė buvo 65,9 mln. litų – 21,9 mln. litų didesnė, negu 2011 metų gruodį.
Praėjusių metų paskutinio ketvirčio investicinių fondų rodikliai rodo, kad įmokų į investicinius fondus padaugėjo ir kad paskutinį ketvirtį įmokų į šiuos fondus buvo daugiau negu išmokų.Padidėjusį investicinių fondų populiarumą lėmė pastarąjį pusmetį palankiai besiklostę įvykiai finansų rinkose ir atsiradęs nepasitenkinimas kitų taupymo formų nepelningumu.
„Tačiau žinome, kad investuojantieji į šiuos fondus labai jautrūs kainų svyravimams vertybinių popierių rinkose, todėl dar per anksti būtų šį investicijų į investicinius fondus didėjimą vadinti ilgalaikiu ar stabiliu. Tolesnės tendencijos priklausys nuo įvykių vertybinių popierių rinkose“, – optimizmą dar atsargiai vertino šeimos finansų ekspertė.
Finansinę elgseną lemia nuotaika
Pasak ekspertės, namų ūkių finansinei elgsenai įtaką daro ne tik jų finansinės galimybės, bet ir jų nuotaikos: kai tikimasi blogesnių laikų, namų ūkiai linkę mažinti išlaidas, saugumo sumetimais kaupti santaupas, greičiau grąžinti skolas. Kai manoma, kad blogiausia jau yra praeityje, dėl artimiausios ateities jau ramiau, namų ūkiai elgiasi laisviau.
Šių metų pradžioje Statistikos departamento apskaičiuojamas vartotojų nuomonių rodiklis pasiekė 2008 metų pavasarį buvusį lygmenį (-14). Per metus sumažėjo pesimistiškai nusiteikusių respondentų dėl namų ūkių finansinės padėties (nuo 26 iki 22 procentų). Nors pasak J. Varanauskienės, optimizmą dar vis nustelbia pesimizmas, geresnės nuotaikos blyksnių vis daugiau.
