Juk kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. Arba, kitaip tariant, kaip išmoksi elgtis su tėvų duotais dienpinigiais, panašiai vėliau elgsiesi ir su savo uždirbtais pinigais. Kovo 15-ąją visame pasaulyje paminėta Vaikų finansinio švietimo diena.
„Mano vaikai supranta, kaip gaunamas atlyginimas ir ką reikia daryti, kad gautum pajamų.
Todėl manęs nuolat klausinėja, kokią profesiją reikėtų pasirinkti, kad darbas būtų įdomus, bet nereikėtų ilgai dirbti vakarais ir savaitgaliais. Kol kas dar vyksta tokio darbo paieškos“, - kokių sulaukia klausimų iš savo atžalų, pasakojo „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė Inga Skisaker.
Ji augina 7 metų dukterį ir 12 metų sūnų.
SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės greit 12 ir 15 metų sulauksiančios atžalos išmano, ką reiškia palūkanos, ir bent jau bendrais bruožais galėtų paaiškinti, kas yra infliacija.
„Danske Bank” užsakymu atliktas vaikų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad Lietuvoje beveik pusė moksleivių žino, kas yra palūkanos, trečdalis yra girdėję apie pastoviąsias ir kintamąsias išlaidas. 72 proc. taip pat žino, kad laiku negrąžinus skolos – ji padidėja.
O jei mama – finansų specialistė, tai reiškia, kad ir vaikas taupymo, investavimo ir skolinimosi reikalus gliaudys kaip riešutus?
Naudojasi banko kortelėmis
„Vaikai yra vaikai, tad jų finansinis išprusimas ir raštingumas visiškai nepriklauso nuo to, ką dirba jų tėvai. Mano vaikai savarankiškai taupo nuo tada, kai gimtadienio proga dovanų jau gaudavo pinigus.
Jie žino, kaip svarbu yra taupyti, ir žino, kiek laiko praeina sutaupoma reikiama suma norimai prekei įsigyti“, - pabrėžė I. Skisaker.
Jai pritarė ir „Danske Bank“ Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės skyriaus vadovė Gerimanta Stankutė, auginanti 16, 15 ir 14 metų dukteris: „Nedrįsčiau sakyti, kad mano vaikai apie pinigus išmano daugiau nei jų bendraamžiai. Tačiau mūsų šeimoje šiai temai tikrai skiriame dėmesį – kartu aptariame prioritetus, planuojamus pirkinius, sudarome šeimos biudžetą.
Taip pat manau, kad labai svarbu žinias išbandyti praktiškai, todėl dukros naudojasi mokėjimo kortelėmis, elektronine bankininkyste“, - savo šeimos reikalus atskleidė G. Stankutė.
Parūpo investiciniai fondai
Klausimą: „Kas yra investicinis fondas?“, sūnus SEB šeimos finansų ekspertei J. Varanauskienei pirmąkart uždavė būdamas gal 7-8 metų, kai atėjęs pas mamą į darbą pamatė lankstinuką su tokiu pavadinimu.
„Nesu tikra, ar tuomet jis suprato mano paaiškinimą.
Progų su vaikais pakalbėti apie finansus atsirasdavo išgirdus šiuos terminus per televiziją ar pamačius spaudoje, internete“, - pasakojo J. Varanauskienė.
Jos vaikams panorus sužinoti apie akcijas, naudinga buvo dovanų gauta knygelė - Joelio Greenblatto „Sėkmingo investuotojo knyga“.
„Mūsų šeimoje finansinis vaikų švietimas vyksta natūraliai - vaikai stebi, kas vyksta, užduoda klausimus, tiek praktinius, tiek teorinius, į kuriuos pasistengiame atsakyti, paaiškinti, patarti“, - aiškino J. Varanauskienė.
Tėvai laužo taisykles
„Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė su savo atžala finansinių reikalų dar neaptarinėja, mat dukteriai vos pusantrų metų.
„Manau, aptarinėti su vaikais pinigus reikėtų nuo penkerių šešerių metų, kai jie kiek pramoksta skaičiuoti, kartu einama į parduotuvę ir vaikai prašo įvairių gardumynų. Tuomet ir reikia padėti vaikui suskaičiuoti turimus kišenpinigius, kad jis pajustų pinigų vertę – kiek už turimą sumą galima įsigyti“, - patarė finansų ekspertė.
Ji tikra, kad visi tėvai pagal savo finansines išgales turėtų mokyklą lankančioms atžaloms duoti po litą ar kelis.
„Tai ugdo savarankiškumą. Tačiau būna bėdų, kai tėvai nesilaiko sutartų taisyklių. Tarkime, duoda dienpinigių kartą per savaitę, o kai vaikai juos išleidžia per vieną ar dvi dienas, paklūsta jų prašymams ir dar duoda. To daryti negalima. Vaikams labai svarbu jausti ribas“, - aiškino O. Bložienė.
Signalą pasiųs pačios atžalos
„Danske Bank“ Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės skyriaus vadovė G. Stankutė iš savo, kaip motinos, patirties išmano, kad šiuolaikiniame pasaulyje vaikams žinių apie pinigus prireikia gerokai anksčiau, nei jie baigia mokyklą.
„Aktyviai naudodamiesi technologijomis, jie vis anksčiau turi priimti finansinius sprendimus - pavyzdžiui, ar verta išleisti pinigų balsuojant telefonu, atsisiunčiant melodijas ir panašiai.
Ugdant vaikus svarbu ne tik žinios, kurių reikia čia ir dabar, tačiau ir tinkami finansiniai įpročiai, kurie bus reikalingi ateityje rūpinantis asmeniniu biudžetu, taupant ir investuojant“, - įsitikinusi G. Stankutė.
Kada pradėti vaikus ruošti „piniginiam“ pasauliui?
„Danske Bank“ specialistė tikra, kad signalą pasiųs patys vaikai: „Jau patys mažiausi smalsiajame amžiuje, kai dažniausiais klausimas būna „kodėl?”, teiraujasi ir apie pinigus. Labai svarbu, kad tėvai būtų pasiruošę atsakyti į pirmuosius klausimus - tai ir bus signalas, kad reikia nuosekliai suteikti vis daugiau žinių“.
Vaikus domina ir „aukštieji finansai“
„Nuo kelerių metų pradėti finansinį ugdymą? Kaip mama, o ne kaip vaikų psichologė ar ugdymo ekspertė, manau, kad tai labai individualu.
Pagrindinius dalykus – kad pinigai uždirbami, o ne patys atsiranda, kad jų kiekis ribotas, kad svarbu juos paskirstyti taip, kad viskam užtektų, o kartais reikia kai ko ir atsisakyti - tėvai perduoda ir vaikai sužino tiesiog kartu gyvendami, tarkime, planuodami pirkinius, vykdami apsipirkti“, - aiškino SEB šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.
Svarbiausių žinių apie taupymą, skolinimąsi vaikai įgyja atsiradus progoms apie tai pasikalbėti – iš asmeninės patirties, artimųjų, pažįstamų pavyzdžių, žiniasklaidos.
„Įgūdžius, kaip susiplanuoti išlaidas, kaip jas kontroliuoti, vaikai įgyja tuomet, kai patys gauna pinigų. Tuomet reikėtų apie tai ir kalbėti.
Yra tokių vaikų, kuriems anksčiau ar vėliau pasidaro labai įdomus „aukštųjų finansų“ pasaulis: biržos, akcijos, „perku-parduodu“ veikla. Galima arba reikia ieškoti arba padėti vaikui susirasti kitų informacijos šaltinių“, - savo nuomone dalijosi J. Varanauskienė.
„Mūsų globaliame ir kapitalistiniame pasaulyje ekonomika ir finansai reiškia labai daug žmogaus gyvenime. Manau, kad šviesti vaikus finansiškai reikia kiek įmanoma anksčiau – kai vaikai pradeda gauti pirmuosius savo kišenpinigius“, - įsitikinusi „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė I. Skisaker.
Anot jos, Lietuvoje visuotinis finansinis švietimas nėra pakankamas, todėl finansinis raštingumas ir bendras išprusimas dažniausiai priklauso nuo šeimos individualaus finansinio švietimo.
Moko atpažinti sukčius
Mokytis, kaip gyventi pinigų pasaulyje, galima ir žaidžiant.
Pavyzdžiui, „Danske Bank“ siūlo žaidimą „Pinigėnai”, kuris yra skirtas vaikams nuo 5 metų.
SEB interneto puslapyje savo finansinius įgūdžius gali pasitikrinti vyresni vaikai. Šiame teste yra skaičiavimo uždavinių, reikia paaiškinti terminus, taip pat atsakyti, ką derėtų daryti, kai paskambina policijos pareigūnais apsimetę sukčiai.
