Mokslininkai pritarė skalūnų dujų žvalgybai, bet gavybai žalios šviesos neįžiebė

Lietuvos mokslininkai įžiebė žalią šviesą skalūnų dujų žvalgybai. Tačiau prieš pradedant gavybą, politikai turėtų atlikti kai kuriuos „namų darbus“. Taip teigiama Mokslų akademijos prezidiumo patvirtintose išvadose. Jose pritariama skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje, nors mokslininkai ir įžvelgia tam tikrų rizikų.

„Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, neigiamo poveikio bus išvengta“, - sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V. Basys.<br>V. Valuckienė
„Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, neigiamo poveikio bus išvengta“, - sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V. Basys.<br>V. Valuckienė
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Mar 19, 2013, 1:46 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 5:27 PM

Akademikų pateiktose išvadose įspėjama, kad žvalgybos darbai gali padidinti taršą ir vibraciją. Tačiau jei bus tinkamai vykdomi priežiūros darbai, poveikio aplinkai vertinimas, rizika gali būti minimali.

„Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, neigiamo poveikio bus išvengta“, - sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Basys.

Akademikai siūlo priimti kai kuriuos teisės aktus.

Be to, mokslininkai pabrėžia, kad visuomenei turi būti pateiktas chemikalų, kurie bus naudojami skalūnų dujų žvalgybai, sąrašas. Reikės pasirūpinti ir tuo, kad teršalai nepatektų į aplinką, o gręžinyje panaudotas vanduo neišsilietų į aplinką. Tokių atvejų yra pasitaikę JAV.

Lietuvos mokslų akademijos nariai įsitikinę, kad žvalgybai užtektų tik dviejų gręžinių.

„Mes siūlome pradėti žvalgybos darbus, tačiau prieš pradedant gavybą, reiktų atlikti kai kuriuos namų darbus“, - sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.

Lietuvos politikai ragina tiksliai nustatyti, kokią finansinę naudą turėtų atnešti gavyba, jei būtų rasti dujų telkiniai. Taip pat konkrečiai numatyti sankcijas už padarytą žalą aplinkai, jei tai atsitiktų.

Tiesa, mokslininkai teigia neturintys atsakymų į visus klausimus. Pavyzdžiui, nežinoma, kokią įtaką požemio struktūrai padarys uolienų plėšymas. Didžiojoje Britanijoje pirmasis bandymas sukėlė nedidelį žemės drebėjimą.

„Mes tiksliai negalime pasakyti, kas įvyks, kai prasidės skalūnų plėšymas. Arba koks bus poveikis, jei gelmėse liks chemikalų kiekiai. Poveikis gamtai yra sudėtingas klausimas. Tiesiai atsakyti į šį klausimą negalėjome. Tačiau mes siūlome atlikti kai kuriuos darbus, kad pavojai būtų minimalūs“, - teigė V. Basys.

Pagal mokslininkų pateiktas išvadas Lietuvos Vyriausybė ketina apsispręsti, ar leisti JAV kompanijai „Chevron“ pradėti dujų skalūnų žvalgybos darbus Vakarų Lietuvoje.

***

Dalies Lietuvos gyventojų erzelynė dėl skalūnų dujų nesibaigia, o šalies mokslininkai jungia žalią šviesą jų žvalgybai. Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis šiandien kalbėsis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu Valdemaru Razumu ir Seimo Energetikos komisijos pirmininku  Kęstučiu Daukšiu, 17 val. 20 min. ir 21 val. 55 min. laidoje „Lietuva tiesiogiai" per „Lietuvos ryto" televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.