„Mes išklausėme, kokia situacija su darbo grupėmis. Kai kurios jau pradėjo savo darbą dirbti. Nutarėme, kad šios darbo grupės apsvarstys, kaip pakeisti Nacionalinį euro įvedimo planą“, - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Šadžius.
Jis pridūrė, kad iki balandžio 15 dienos bus laukiama pasiūlymų, kaip pakeisti planą, o Lietuvos banko specialistai turėtų parengti visuomenės informavo strategiją.
Anot jo, nutarta pailginti terminą nuo pusės metų iki vienerių metų - tiek laiko prekybininkai turėtų nurodyti prekių kainą tiek litais, tiek eurais.
Pasak ministro, ruošiantis eurui, reikės koreguoti teisės aktus - dabar visuose teisės aktuose sumos nurodytos litais, tiek numatyti techninius klausimais - kaip vyks keitimas, kaip pinigai bus išduodami bankomatuose.
„Didžiausios diskusijos vyko dėl to - žmonių, vartotojų, visuomenės apsauga. Kad jie būtų tinkamai informuoti, kad nebūtų sukčiaujama“, - kalbėjo ministras.
R. Šadžius teigė neabejojantis euro nauda.
„Ir Graikijos, ir Kipro pavyzdžiai mums parodo, kad euro zona sugeba išspręsti tokias problemas. Europos Stabilumo fondas tai nėra dovanų maišelis, tai tam tikras fondas, kuris skolina ir šitos paskolos teikiamos už tam tikras palūkanas, jos nėra teikiamos nemokamai“, - sakė R. Šadžius, paklaustas apie Kirpo ir Graikijos problemas.
Ministras tikino, kad ir visuomenės parama eurui didėja, nepaisant didesnės jam nepritariančios žmonių dalies.
„Euro palaikymas - nuo pernai lapkričio iki kovo mėnesio duomenų - žymiai sustiprėjo, ir tų nepalaikančių sumažėjo 10 proc. punktų. Tas informavimas duoda savų rezultatų“, - kalbėjo R. Šadžius.
R. Šadžius teigė kol kas negalintis pasakyti, kiek kainuos lito keitimo į eurą darbai - anot jo, jie bus finansuojami iš bendrų institucijoms skirtų asignavimų. Ministras skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja 10 mlrd. litų vertės banknotų, arba 100 mln. vienetų banknotų.
„Kiek kainuos keitimo darbai, šiandien negaliu pasakyti“, - sakė R. Šadžius, tačiau tuo pačiu tikino, kad įvedimo nauda „šimteriopai, tūkstanteriopai“ viršys keitimo naudą.
R. Šadžius pridūrė, kad verslas sutinka euro įvedimo sąnaudas, ministro žodžiais, savo „namų darbus“ finansuoti savo lėšomis.
Finansų ministras pridūrė nepalaikantis ir dirbtinio reguliavimo.
„Dirbtinis kainų reguliavimas gali atsisukti prieš mus. Atitikti kainų stabilumo kriterijus vien tą konkrečią dieną - neužtenka“, - sakė R. Šadžius, pridūręs, kad Lietuva turi sau parodyti, kad „tvariai“ tenkina rodiklius.
„Sakyčiau, kad ir dabar infliacija tenkina tvaraus, gero vystymosi rodiklius. Vertinimas pradedamas kovo mėnesį, o rezultatai - gegužės-birželio mėnesį. Darbus turime planuoti racionaliai, ir nedaryti to, ko nereikia“, - sakė R.Šadžius.
Vyriausybėje pirmadienį pirmą kartą posėdžiavo speciali darbo grupė, kuri koordinuoja veiksmus dėl euro įvedimo.
Vasario pabaigoje sudarytoje koordinacinėje darbo grupėje dar yra užsienio reikalų, vidaus reikalų bei žemės ūkio ministrai, Statistikos departamento generalinė direktorė. Be to, jau baigtos formuoti visos šešios darbo grupės.
Vyriausybė eurą siekia įsivesti 2015 metais. Tokiam siekiui pritaria ir daugelis ekonomistų, nors kai kurie įžvelgia pavojų, kad Lietuvai tai gali nepavykti dėl per didelės infliacijos.
Nuomonių apklausos rodo, kad Lietuvoje euro priešininkų yra šiek tiek daugiau nei rėmėjų.
***
Vyriausybė sudarė dar vieną darbo grupę, šįkart - dėl euro įvedimo. Ar reikia Lietuvai euro? E. Jakilaičio pokalbis „Lietuvos ryto" laidoje „Lietuva tiesiogiai" su finansų ministru R. Šadžiumi.
