„Ministre, akivaizdu, kad jūs preliminarų skaičių, kiek Lietuvai kainuotų euro įvedimas, turite galvoje, tik dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nesakote. Kiek Lietuvai kainuotų nacionalinės valiutos pakeitimas euru?“, - R. Šadžiaus klausė E. Jakilaitis.
„Visada reikia lyginti pliusus ir minusus. Faktas, kad valiutos keitimui Lietuvos banko vertinimu kasmet Lietuvoje ir valstybė, ir verslas, ir žmonės išleidžia virš 100 milijonų litų.
Tai pasakysiu, kad vienkartinės išlaidos įvesti eurą kainuos kelis kartus pigiau negu per vienus metus mes išleidžiame šitam keitimui. Jau kitais metais įsivedus eurą, vien dėl to euro įvedimas atsipirks“, - tvirtino Finansų ministras.
R. Šadžius teigė, kad euro įvedimas Lietuvai kainuos mažiau nei 50 milijonų litų, įskaitant ir visuomenės informavimo kampaniją.
„Galima bus 2015 metais atsukti įrašą ir pasižiūrėti, kiek iš tikrųjų išleista“, - ironizavo E. Jakilaitis.
„Mes iš tikrųjų negalim sau leisti labai brangių ir prašmatnių informavimo kampanijų ir visokių kitokių didžiulių renginių. Manau, kad šita operacija - lito pakeitimo euru iš tikrųjų bus atlikta minimaliomis sąnaudomis“, - sakė R. Šadžius.
Prieš tai jis detalizavo euro įvedimo išlaidas: „Galbūt, šitaip galėtume suskirstyti mūsų įnašus: pirmiausia Lietuvos bankas, kuris yra Lietuvos respublikos nuosavybė, jisai turėtų integruotis į Europos centrinis banką. Ar tai reiškia išlaidas? Na turbūt ne visai, kadangi tai tam tikras kapitalo apjungimas“
Anot jo, Lietuvos bankas ir dabar turi aktyvų, kuriais yra garantuotas Lietuvoje cirkuliuojantis litas, tačiau tie aktyvai būtų prijungti prie kitų 17 (18, jeigu į euro zoną įstos Latvija) atitinkamų indėlių.
„Antra, mes turėtume iš karto įnešti savo indėlį į Europos stabilumo mechanizmą. Tas indėlis, jį galima dabartinėmis kainomis įvertinti apie 800 mln. litų“, - sakė R. Šadžius. - Bet tai taip pat būtų ne išlaidos, o investicija į visos euro zonos saugumą. Tam tikras draudimo polisas, kadangi tuo fondu ir mes patys, esant reikalui, jeigu kažkas nenumatyto atsitiktų, galėtume pasinaudoti“.
Jis aiškino, kad Lietuva, įnešusi tą sumą į Europos stabilumo mechanizmą tampa viena iš to fondo savininkų.
„Dalyvausime valdant šitą fondą, dalyvausime priimant sprendimus, kartais ir sunkius sprendimus, kaip šiom dienom tenka girdėti apie Kipro atvejį. Šiuo metu yra daug klausimų, kurie Europos Sąjungoje yra sprendžiami už uždarų durų“, - aiškino R. Šadžius.
„Tai galima nusipirkti bilietą už 800 milijonų“, - replikavo E. Jakilaitis.
„Tai nėra bilieto nusipirkimas, tai yra investicija į bendrą turtą“, - atkirto R. Šadžius.
R. Šadžius paminėjo ir kitas išlaidas – jis retoriškai klausė, kiek kainuoja Lietuvos sukurti įstatymą eurui įvesti.
Anot jo ir valstybė, ir privatus verslas turės investuoti į tam tikrą infrastruktūrą, kad eurai galėtų cirkuliuoti, būtų nurodytos kainos abiem valiutom. Taip pat ir visuomenės informavimas.
„Mes turim informuoti visuomenę, nes būtent nežinojimas yra didelė kliūtis euro įvedimui“, - sakė R. Šadžius.
„Kiek tam ketinate išleisti pinigų?“ - paklausė E. Jakilaitis.
„Šiandien aš dar negalėčiau pasakyti. Centrinis bankas greičiausiai tai darys, bet tai tikrai nebus dideli pinigai... Galbūt keliolika milijonų, galbūt, pesimistiškai žiūrint keliasdešimt milijonų“, - sakė R. Šadžius.
Jis pabrėžė, kad valstybės institucijos joms pavestas funkcijas turės atlikti savo resursų. Tai neturėtų papildomai kainuoti mokesčių mokėtojams.
R. Šadžius teigė, kad dėl pinigų pakeitimo apyvartoje laiką dar reikės numatyti įstatyme, tačiau siūloma, kad tai įvyktų greitai – eurai ir litai vienu metu cirkuliuotų tik dvi savaites, o po to jau būtų galima atsiskaityti tik eurais.
Nepaisant to, vėliau neribotą laiką gyventojai, turintys litų, galės juos išsikeisti į eurus tuo pačiu įstatyme numatytu kursu.
R. Šadžius paaiškino, kad eurų banknotų emisiją atlieka Europos centrinis bankas. Tačiau Lietuvai teks nukaldinti euro ir euro cento monetas su lietuviškais simboliais.
