Kas turi atlyginti baudos išieškojimo išlaidas: prasižengėlis ar visi mokesčių mokėtojai? Dėl to jau netrukus turės apsispręsti valdžia.
Baudų išieškojimo sistemos pertvarka tęsiasi. Šiuo metu yra parengti net du projektai.
Pagal vieną jų – „E-antstoliai” – baudų išieškojimo mechanizmas veiktų kuo puikiausiai. Be to, tokiu atveju dėl supaprastintų procedūrų nedidelių baudų išieškojimo procesas keliskart atpigtų.
Alternatyva – kai kurių valstybės institucijų stumiamas projektas „E-bauda”. Anot jo rengėjų, tai irgi padėtų sutaupyti lėšų. Tačiau kaip – neaišku.
Mat patiems pažeidėjams baudos išieškojimas iš esmės nieko nekainuotų, bet iš kiekvieno mokesčių mokėtojo kišenės kasmet būtų ištraukiama bent po dešimtį litų.
Siūlo neefektyvų modelį
Vien policijos pareigūnai kasmet už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskiria apie pusę milijono baudų, kurių bendra suma tikrai viršija 100 milijonų litų.
Skaičiuojama, kad jų nemokančių pažeidėjų būrys savo dydžiu prilygsta septintam pagal dydį Lietuvos miestui Marijampolei.
Kas geriau: ar baudų išieškojimą padengti visų sąskaita, ar vis dėlto apmokestinti „pažeidėjų miestą”?
Atsakymas, regis, aiškus. Tad kodėl kai kurios institucijos stengiasi įbrukti praeitimi dvelkiantį ir skylėtą modelį?
„Reikia apsispręsti, ar mes plėtojame ir tobuliname 2003 metais sukurtą sistemą, kai visą priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai, ar vėl grįžtame prie kažkokio pusiau valstybinio modelio.
Juk reformos metu buvo analizuota užsienio praktika. Visiems buvo akivaizdu, kad valstybinės antstolių kontoros neefektyvios”, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius.
Nemoka tie, kurie nenori
Pasak Civilinio proceso ir romėnų teisės institutui vadovaujančio akademiko, projektas „E-bauda” turi aibę privalumų, kurių reikia jau seniai.
Pirmiausia, į vieną sistemą surenkamos visos baudos. Nebebus taip, kad baudas skiria ir išieško apie 80 skirtingų institucijų ir po to dešinė nežino, ką daro kairė.
Antra vertus, informacija bus centralizuota, tvarkingai perduodama antstoliams ir jie puikiausiai gali pradėti ir vykdyti išieškojimą.
„Daugiau nėra čia ką keisti ir ypatingų problemų aš nematau, išskyrus vieną labai paprastą dalyką: baudų nemoka ne labai geranoriški ir pozityviai nusiteikę Lietuvos piliečiai.
Paprastai jų nemoka tie, kurie ir nenori mokėti.
Todėl nelabai aišku, kodėl mes turėtume labai rūpintis, kad jiems būtų sudarytas koks nors išskirtinis komfortas.
Nežinau, ar norėčiau, kad mano į biudžetą sumokėti pinigai būtų naudojami aiškinantis, ar girtas vairuotojas turi sąskaitą banke. Gal geriau jau už juos padidinti atlyginimus vaikų darželių auklėtojoms?” – svarstė V.Nekrošius.
Nori pergudrauti visus?
Argumentai, kad valstybei baudų išieškojimas nieko nekainuotų, Vilniaus universiteto profesoriui primena Hanso Christiano Anderseno pasakas.
„Bus šimtai tūkstančių baudų, atsiras naujos rimtos valstybės funkcijos ir joms vykdyti nereikės pinigų? Taip nebūna! Iš kokių išteklių? Iš tų, kuriais užtikrinama, kad rajone budi bent vienas policijos ekipažas?
Nejaugi mes norime pergudrauti tarptautines institucijas, tokias kaip Europos Taryba, kuri savo rekomendacijoje įrašė, kad visas skolų išieškojimo išlaidas turėtų atlyginti atsakovas – skolininkas?” – stebėjosi V.Nekrošius.
Jo nuomone, įdiegus alternatyvią baudų išieškojimo sistemą problemų tikrai atsiras.
Visiškai neaišku, kaip bus elgiamasi tais atvejais, kai vieno asmens atžvilgiu bus vykdomi keli sprendimai.
Kas padalys proporcingai išieškomas skolas, jeigu sprendimus vykdys ir Mokesčių inspekcija, ir antstoliai?
„Norėtųsi kompleksinio požiūrio ir rimtesnio visų aspektų vertinimo. Manau, valstybė šiandien turi visas galimybes piginti baudų išieškojimo įkainius, negriaudama jau veikiančios sistemos”, – sakė profesorius.
Reikėjo laiku apsispręsti
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorės daktarės Danguolės Bublienės nuomone, skolų išieškojimo sistemą daugiausia brangina pati valstybė, keldama savo reikalavimus.
Sumažinus šitų reikalavimų skaičių, sistema taptų gerokai pigesnė. Bet kartu mažėtų ir skolininko teisių apsaugos garantijos.
„Tai jau kompromiso paieška. Priverstinis vykdymo procesas kaip tik ir ypatingas tuo, kad visada reikia kompromiso tarp skolininko interesų ir kreditoriaus interesų, tarp sprendimus vykdančio antstolio ir tarp valstybės, kuri užtikrina visos sprendimų vykdymo sistemos veiklą.
Jei valstybė laiku būtų priėmusi reikiamus sprendimus, šiandien vargu ar kalbėtume apie tai, kad valstybės institucijos gali pigiau išieškoti baudas, nei tai daro antstoliai”, – įsitikinusi D.Bublienė.
Tačiau valstybė kažkodėl nusiteikusi ieškoti kompromiso tiktai tada, kai reguliuojama jos institucijų veikla.
„Viskas automatizuojama, tiesioginio kontakto su asmeniu nebelieka, žmogaus teisių užtikrinimo procedūros tampa formalios ir nebesuteikia žmogui to, ko jis tikisi.
Juk Mokesčių inspekcija iš anksto neįspėja, kad aš nesumokėjau baudos.
Net ir dabar ji įspėja tik tokiu atveju, kai delspinigiai jau pradėti skaičiuoti.
Bet tuo pačiu principu veikia ir antstolių institucija – kai pasirūpinama baudos sumokėjimu už asmenį, kuris to nepadarė, skaičiuojamos vykdymo išlaidos”, – aiškino Vilniaus universiteto lektorė.
Įmanoma išsiversti pigiau
Tad jei galimos nuolaidos valstybės institucijai, kodėl negalėtų būti analogiško kompromiso nustatant reikalavimus tos pačios valstybės pavestas funkcijas vykdančiam subjektui – antstoliui?
Pastariesiems nustatyta daugybė reikalavimų: vos ne kiekviename žingsnyje reikia siųsti raginimus, pranešimus, nuo 2005 metų dar atsirado privalomas siūlymas sumokėti baudą.
„Sumažinkime privalomų procedūrų skaičių, siųskime pranešimus ne registruotais laiškais, bet elektroniniu būdu, ir išieškojimas iš karto atpigs.
Tai labai aiški niša siekiant pokyčių. Yra neblogų minčių, kaip paprastinti išieškojimo procedūras, kaip išsiversti be jau minėto siūlymo siuntimo. Būtent šias idėjas ir verta svarstyti”, – įsitikinusi D.Bublienė.
Jos nuomone, jeigu, kaip planuojama, baudoms dengti bus naudojamos mokesčių permokos, jeigu mokesčių administratorius labiau skatins savanorišką atsiskaitymą, o antstolių vykdomi procesai atpigs, visiems bus tik geriau.
Beje, kontaktas su antstoliu žmogui visais atvejais išliks kur kas paprastesnis nei su bet kuria valstybės institucija.
„Nors priverstinio išieškojimo srityje daug konfliktinių situacijų, antstolis, būdamas privatus asmuo, visada buvo ir bus gerokai lankstesnis už valstybės institucijas.
Pastarosiose veikia viešosios teisės taisyklės, tad konkretus žmogus su savo bėda lieka už durų, o terminai dažniausiai nieko nereiškia”, – sakė D.Bublienė.
Galima naudoti jau veikiančią sistemą
Antanas Survila
Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai
„Vietoj buvusios beviltiškai pasenusios sistemos šiandien turime naują ir galingą Antstolių informacinę sistemą, kuri yra šiuolaikiškiausia Baltijos šalyse.
Plečiame tiesioginius informacinius ryšius tarp antstolių kontorų, kredito įstaigų, oficialių registrų, teismų ir kitų valstybės institucijų. Būtų tiesiog keista nepanaudoti sistemos galimybių tam, kad ir baudų išieškojimas suktųsi greičiau, pigiau, o svarbiausia – už protingą kainą.
Įdiegta paprasta ir aiški raginimų įvykdyti sprendimą sistema. Jei raginimas neįteikiamas siunčiant paštu, jis paskelbiamas viešame portale antstoliai.lt.
Peržiūrėti sąrašą galima iš bet kurios pasaulio vietos, kur veikia internetas. Antstoliai raginimus formuoja elektroniniu būdu ir pasirašo elektroniniu parašu. Visa tai veikia.
Įgyvendiname projektą, kuriuo kuriamos elektroninių varžytynių, aukcionų ir elektroninės vykdomosios bylos paslaugos. Projektas bus vykdomas iki 2015 metų pradžios, tačiau jau dabar pirmieji savo regione įdiegėme elektroninių varžytynių paslaugą.
Nuo sausio 2 dienos veikianti paslauga užtikrina varžytynių viešumą, skaidrumą, pasiekiamumą. Per mažiau nei tris mėnesius elektroninių varžytynių portale paskelbti 2148 skelbimai, varžytynėse nuotoliniu būdu dalyvavo 252 pirkėjai, parduota 113 žemės sklypų, pastatų ir kitokių daiktų.
Nereikia atsiskaityti grynaisiais pinigais, naudojamasi elektronine bankininkyste. Antstoliams ir pirkėjams sumažėjo laiko ir finansinių sąnaudų.
Be to, kaip numatyta Civilinio proceso kodekse, iš dalies jau veikia ir elektroninė vykdomoji byla. Dalį procesinių dokumentų antstoliai surašo elektroniniu būdu ir pasirašo elektroniniu parašu.
Baigus diegti elektroninę bylą visi dokumentai bus formuojami elektroninėje erdvėje ir elektroninio ryšio priemonėmis siunčiami proceso šalims ar suinteresuotiems asmenims.
Proceso dalyviai tokia byla naudosis panašiai kaip elektronine prieiga prie savo banko sąskaitos: prisijungdami galės sekti atliekamus vykdymo veiksmus ir patys aktyviai dalyvauti procese.
Sistema universali, plačių galimybių, tad kodėl jos nepanaudojus išieškant baudas?”
