Šis kritimas neatrodytų reikšmingas, jei ne viena aplinkybė – šių metų pradžioje didindama minimalų uždarbį 150 litų valdžia skelbė, kad žmonės galės skirti daugiau pinigų būtiniausioms reikmėms, tai yra, maistui. Prieš tai 50 litų minimalus atlyginimas buvo padidintas praėjusių metų vasarą.
Didžiųjų prekybos centrų atstovai pripažįsta, kad algų didinimas stulbinamų rezultatų prekyboje neatnešė. Jie su viltimi laukia vasaros, kai žmonės mažiau mokės už komunalines paslaugas.
„Jokių reikšmingesnių vartojimo vidaus rinkoje atsigavimo ženklų vasarį nepastebėjome ir mes. Akivaizdu, kad žmonės atsargiai vertina šalies ekonominę situaciją, o ypatingai užsitęsusiu žiemos sezonu, kai reikia mokėti už būsto šildymą – taupo. Sausis buvo šaltas, todėl vasarį nemaža dalis lėšų buvo skirta sąskaitai už šildymą.
Jeigu vertintumėme mūsų klientų pirkimo įpročius, tai ir pasikeitimo vasarį nebuvo – klientai į parduotuves atvykdavo jau susidarę konkretų pirkinių sąrašą, kurio pakankamai griežtai laikėsi“, - portalui lrytas.lt sakė prekybos tinko „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta taip pat sakė, kad prekybai pastaraisiais mėnesiais auga tik simboliškai. Tiesa, tam teigiamą įtaką, matyt, daro didėjantis parduotuvių tinklas.
V. Lopeta tikisi, kad šiltėjant orams žmonės maistui galės skirti daugiau pinigų. Jis neatmeta galimybės, kad mažiausiai uždirbantys žmonės šiemet maisto pradėjo pirkti daugiau nei anksčiau, tik jie renkasi atpigintas prekes, todėl parduotuvių apyvarta neauga.
Statistikos departamento duomenimis, maisto produktai per metus Lietuvoje pabrango 2,5 proc.
„Swedbank“Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sakė, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai maistui išleidžia apie 40 proc., o būstui – apie 30 proc. pajamų.
„Kažin ar padidinus minimalius atlyginimus 150 litų, juos gaunantys žmonės puolė pramogauti ir išlaidauti. Didžiąją dalį pinigų jie ir toliau skirs maistui ir būstui. Minimalios algos padidinimas nėra labai reikšmingas, kad žmonės pastebimai daugiau vartotų. Matyt, jie skiria papildomas pajamas skoloms už komunalines paslaugas dengti arba taupo“, - kalbėjo O. Bložienė.
Pirmadienį portalas lrytas.lt jau skelbė, jog „Sodros“ duomenimis, šiais metais alga iki tūkstančio litų padidėjo tik trečdaliui mažiausias algas gaunančių gyventojų. Politikai spėjo, kad kitų žmonių alga nedidėjo, nes verslininkai gudravo - mažino savo darbuotojų etatų dydį iki 0,8 ar 0,75. Todėl pakėlus minimalų atlyginimą realios dalies žmonių algos nepakito.
