Atviroje paskaitoje apie verslo finansavimą rizikos kapitalu I. Laursas pasakojo apie pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria jaunas verslas.
Finansai
Jaunam verslui tikėtis banko pagalbos – naivu. Pradedantysis verslininkas neturi turto, kurį galėtų užstatyti, ir neturi kapitalo savo verslui pradėti. Kaip pasprukti iš šio uždaro rato?
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusioje paskaitoje I. Laursas sakė, kad geriausia išeitis yra rizikos kapitalo („venture capital“) investuotojai.
„Bankas suteikia kreditą, o rizikos kapitalas investuoja. Rizikos kapitalas „perka“ dalį verslo; jei verslui pasiseka, jis gauna didelius pinigus, jei nepasiseka – niekas negauna pinigų, bet verslininkas neturi skolos“,- palygino I. Laursas.
Statistika pradedančiam verslui yra negailestinga – per pirmus metus žlunga 90 proc. pradedančiųjų verslų. Tad apie partnerį, kuris norės prisiimti dalį rizikos, pagalvoti tikrai verta.
Greitis
„Verslininko užduotis – ne uždirbti pinigus. Jo užduotis – sukurti verslą, kuris uždirbs pinigus“,- sakė I. Laursas.
Anot jo, dažna pradedančio verslininko klaida – išskaidyti veiklą į daugybę objektų, vienais iš jų uždirbant pinigus, o kitus darant dėl „aukštesnio tikslo“ - galimos sėkmės ateityje.
„Labai dažnai žinodama, kad finansuoti idėjai reikia pinigų, įmonė vienu metu pasirenka keletą darbų – daro valstybės užsakymus, dalį laiko skiria komercinėms įmonėms, ir nedidelę dalį laiko skiria savo pagrindiniam produktui. Šiuo metu pasaulyje yra milžiniška konkurencija, ir naivu manyti, kad jūsų idėjos niekas kitas nebando įgyvendinti. Lyginant su kitu, kuris investuoja į idėją 100 proc., jūs smarkiai atsiliksite“,- pasakojo I. Laursas.
Greitis yra pagrindinis ginklas ir kovojant su didelėmis, turtingomis korporacijomis, kurios sunkiai iškrypsta iš savo įprastinių vėžių.
„Pietavome su vienu iš „Nokia“ vadovų. Jis skundėsi, kaip jam blogai – pamatė klaidą „Nokia“ svetainėje, parašė specialiam skyriui apie tai. Jo užklausa kažkur užsimetė, o klaida ten liko ir po 6 mėnesių. Jaunas verslas gali tokias problemas sutvarkyti akimirksniu“,- sakė I. Laursas.
Patirtis
Dažna pradedančio verslo bėda – trūksta patirties, ryšių, žinių.
Ar galima tikėtis, kad savo srities profesionalas, įmonėje užimantis aukštas pareigas, ateis dirbti į mažą ir niekam nežinomą įmonę? Pasirodo, galima.
„Stipriausia motyvacija – noras pakeisti pasaulį. O tada jau „daryti“ pinigus. Net jei tu esi viceprezidentas tokioje kompanijoje kaip „Microsoft“, tu iš esmės turėsi tik prižiūrėti vykstantį darbą. Psichologiškai apie pusė tokių solidžias pareigas turinčių žmonių yra pasirengę naujovėms“,- sakė I. Laursas.
Tačiau kaip mažam verslui konkuruoti atlyginimais su milžiniškomis korporacijomis? Sprendimu gali tapti pasiūlymas atsilyginti ne pinigais, o akcijomis.
„Iš atlyginimo milijono neuždirbsi. Tuo tarpu užaugusį verslą dažnai galima parduoti už 100 mln. - 1 mlrd. dolerių. Galima paskaičiuoti, kokia suma gaunasi kad ir turinčiam 2-3 proc. akcijų turinčiam žmogui. Sumos gerokai didesnės, nei iš atlyginimo“,- pasakojo I. Laursas.
Ilja Laursas yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tarybos narys, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų platinimo platformos „GetJar“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas. 2010 m. žurnalas „Time“ lietuvių sukurtą aplikacijų platinimo platformą pripažino vienu iš „10-ties naujų projektų, kuris pakeis mūsų gyvenimus“.
Pasaulio Ekonomikos Forumas I. Laursui suteikė „technologijos pionieriaus 2011“ titulą, o telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderis „Informa Telecoms & Media“ jį pripažino vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų.
