Nors infliacija šalyje kol kas yra mažesnė, nei buvo tikėtasi, Lietuvos šansai atitikti Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą 2015 metais svyruoja – žadama 50 proc. tikimybė.
Kadangi tik ketvirtadalis lietuvių norėtų savo piniginėse matyti eurus, o ne litus, likusi tautos dalis gali pasidžiaugti. Bet ar tikrai yra dėl ko?
„Visa euro įvedimo finansinė nauda yra apie 500 mln. litų per metus. Sąnaudos – įmokos į Europos stabilumo mechanizmą - kainuotų apie 191 mln. litų per metus. Taigi vis tiek gauname daugiau, nei pralošiame“, - euro naudą skaičiavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomika toliau augs
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs po 4 proc., o Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių šalių Europoje.
Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos recesijos nepatiria, o jų augimas bus tik vos vos menkesnis, nei pernai metais.
„Lėtesnio Rusijos augimo priežastis yra didėjanti infliacija ir Rusijos noras suvaržyti kainų augimą. Lietuvos eksportuotojams tai nebus didelė problema, nes rublis turėtų kiek stiprėti euro atžvilgiu, taigi lietuviai taps tik patrauklesni rusų verslininkams“,- antradienį vykusios ekonomikos apžvalgos metu pastebėjo N. Mačiulis.
Pernai pirmą kartą po ilgos pertraukos augo išduotų leidimų statybai skaičius, tikėtinas ir spartesnis renovacijos procesas, tad statybų sektorius turėtų sutvirtėti.
„Prognozuojamas euro zonos atsigavimas paskatins įmones drąsiau investuoti į plėtrą“, - teigė N. Mačiulis.
Valdžia pradeda trypčioti vietoje
Pranašautas masinis žmonių atleidimas iš darbo po minimalios algos didinimo taip ir neįvyko – nedarbas net šiek tiek sumažėjo. „Swedbank“ tikisi, kad šiemet vidutinis nedarbo lygis bus 11,5 proc., o kitais metais – 10 procentų.
Nors dalies Europos šalių ekonomikos vis sparčiau auga, Lietuva gali nespėti kartu su jomis. Tam įtakos turi du veiksniai – biudžeto išlaidų apribojimai ir vietoje trypčiojančios reformos.
„Išlaidų augimą varžo fiskalinės drausmės įstatymas, kuris verčia valstybę gyventi pagal galimybes, o ne pagal nepamatuotus norus. Nerimą kelia tai, kad įstrigo valstybės valdomų įmonių reforma, galėjusi ilgainiui reikšmingai papildyti biudžetą. Pietų Europos valstybės įgyvendina įvairias konkurencingumą didinančias reformas, todėl Lietuvos trypčiojimas vietoje iš esmės reiškia ėjimą atgal“, - apibendrino N. Mačiulis.
Problemos: veltėdžiai ir prastai valdomos valstybinės įmonės
Galimybių į Lietuvos biudžetą surinkti daugiau pajamų yra, ir ne viena.
Tačiau kaip veiksmingiausios, akcentuojamos dvi – protingesnis valstybinių įmonių valdymas ir mokesčių surinkimas.
Šalyje klesti nelegalus darbas, kuriam išlikti padeda neribojamos socialinės išmokos.
„Žmonės yra skatinami dirbti nelegalų darbą ir toliau gauti kompensacijas šildymui, gauti išmokas. Būna ir taip, kad darbingo amžiaus žmogus dešimt metų nedirba“, - sakė N. Mačiulis.
Tuo tarpu valstybės aparatas ne tik neveiksmingas, bet ir niekaip nesumažėja.
„Lietuvoje viešasis sektorius yra dvigubai didesnis, nei išsivysčiusių pasaulio valstybių. Per pastaruosius dešimt metų jis nemažėjo, nors gyventojų sumažėjo 13 procentų. Prieš kalbant apie atlyginimų valstybės tarnautojams didinimą, pirma reikia kalbėti apie dalies įstaigų panaikinimą“, - pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Be to, valstybės valdomos įmonės nesugeba įnešti į biudžetą tiek pajamų, kiek galėtų, jei būtų efektyviai valdomos.
